Spindulinė terapija gydant moteriškas onkologines ligas

Onkoginekologija - medicinos sritis, kuri pagrindinį dėmesį skiria moters reprodukcinės sistemos organų vėžiniams susirgimams tirti ir gydyti. Onkoginekologinės ligos yra kiaušidžių, gimdos kūno, gimdos kaklelio, makšties ir moters išorinių lyties organų (arba kitaip vulvos) susirgimai. Visos vėžinės ligos gydomos kompleksiškai, derinant įvairius gydymo būdus. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pagrindinis vėžio gydymas yra operacija ir chemoterapija, o apie spindulinę terapiją kalbama ir žinoma mažiau, nors tai yra vienas svarbiausių ir sėkmingiausių gydymo metodų. Kokios yra šiuolaikinės spindulinio gydymo galimybės?

Kaip dažnai sergama onkoginėkologinėmis ligomis

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis yra didelis, o mirtingumas nuo šių ligų daug metų išlieka antroje vietoje po kraujotakos sistemos ligų. 2023 m. Sveikatos būklės Lietuvoje apžvalgoje teigiama, kad 2021 m. onkologinės ligos sudarė 16,3 proc. visų mirčių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, onkoginekologiniai susirgimai nepatenka į dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų penketuką, tačiau pasaulyje kasmet diagnozuojama  apie pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 500, o miršta apie 300 moterų. Panašus skaičius moterų - apie 400-450 -  kasmet išgirsta kiaušidžių vėžio diagnozę,  o keturioms ir penkių ši liga būna trečios ar ketvirtos stadijos. Kiaušidžių vėžys pagal paplitimą yra trečioje vietoje po gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžio, tačiau tai dažniausia moterų mirties nuo ginekologinių piktybinių ligų priežastis.

Krūties vėžys mūsų šalyje kasmet nustatomas apie 1600 moterų. Tai yra dažniausias susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Teigiama, kad krūties vėžiu per gyvenimą susirgs apie 12 proc. populiacijos moterų arba viena iš aštuonių.

Kaip gydomos onkoginekologinės ligos

Onkoginekologinių ligų gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių: moters amžiaus, ligos lokalizacijos, stadijos, ląstelių piktybiškumo laipsnio, gretutinių ligų ir t.t. Visi naujai diagnozuoti onkoginekoginiai atvejai aptariami multidisciplininiame konsiliume, jame sudaromas ir pradinis ligos gydymo planas.

Onkoginekologinių ligų gydymą galima skirti į vietinį ir sisteminį. Dažniausiai visuomenėje vėžys suvokiamas arba kaip labai geras, mažas, t.y. išoperuojamas navikas, arba kaip labai blogas, išplitęs, t.y. chemoterapinio gydymo reikalaujantis navikas. Tačiau onkologinių ligų, taip pat ir onkoginekologinių gydymas dažniausiai susideda iš kelių etapų:

• priešoperacinio (neoadjuvantninio);
• jei įmanoma – radikalaus operacinio;
• jei reikia  - pooperacinio (adjuvantinio) gydymo.

Jei atlikus pradinį ligos ištyrimą nusprendžiama, kad radikalus operacinis gydymas negalimas – rekomenduojamas chemospindulinis gydymas. Radikalus operacinis gydymas gali būti kontraindikuotinas ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus, gretutinių ligų.

Spindulinei terapijai (visuomenėje geriau žinomai kaip „švitinimas“) gydant onkologines ligas tenka gana svarbi vieta. Savo praktikoje stebiu, kad pacientėms lengviau suvokti operacinio gydymo ar chemoterapijos, kaip gydymo metodo, veikimą, o kaip vėžį gydo jonizuota spinduliuotė - sunkiau.

Kokia šiandien radioterapijos vieta gydant moteriškas onkologines ligas?

Spindulinė terapija yra esminis metodas gydant pirminius neoperabilius lokaliai progresavusius onkoginekologinius navikus. Taip pat ji skiriama pooperacinio (t.y. adjuvantinio) gydymo etape. Tyrimų duomenimis, moterų, sergančių dėl gretutinių ligų neoperabiliu gimdos kūno vėžiu ir gavusių spindulinę terapiją, su liga susijęs penkerių metų išgyvenamumas siekia 80-90 proc., ir šie rezultatai yra panašūs į tuos, kurie stebimi pacientėms, kurios buvo operuotos. Tai parodo spindulinio gydymo vietą, svarbą ir veiksmingumo galimybes.

Spindulinė terapija gali būti skiriama kaip paliatyvioji pagalba esant išplitusiai ligai, metastazių sukeltiems simptomams lengvinti.

Kokie radioterapijos metodai yra Lietuvoje?

Onkoginekologinės ligos buvo vienos pirmųjų, kurias pradėta gydyti jonizuojančia spinduliuote. Šiam gydymo metodui yra daugiau nei šimtas metų.

Radioterapija gali būti išorinė ir vidinė. Gydymas išorine spinduline terapija vyksta naudojant linijinius greitintuvus (išorinės spinduliuotės prietaisus). Dažniausiai ši terapija skiriama dubens limfmazgiams švitinti. Naudojamos 3D konforminė spindulinė, moduliuoto intensyvumo, arkinė išorinė spindulinė terapijos. Šios naujos technologijos leidžia siekti svarbiausių radioterapijos tikslų – maksimaliai paveikti, apšvitinti vėžinį židinį ir taip pat maksimaliai apsaugoti šalia esančius sveikus organus ir sritis.

Būtent tikslu kuo mažiau žaloti šalia esančius sveikus audinius buvo sukurta vidinė spindulinė terapija - brachiterapija, kuri Lietuvoje skiriama jau daugiau kaip 15 metų. Brachiterpijos metu jonizuojančios spinduliuotės šaltinis priartinamas prie naviko. Tai leidžia, kaip jau minėjau, skirti didesnes spindulinės terapijos dozes nedidinat aplinkinių sveikų audinių pažaidos. Gydant onkoginekologines ligas skiriama  intravaginalinė brachiterapija.

Spindulinė terapija gali būti skiriama kaip paliatyvioji pagalba ir tam naudojami visi išvardinti spindulinės terapijos metodai. Taip pat gali būti pasitelkti tokie metodai, kaip stereotaksinė radiochirurgija, kai didelės dozės spinduliuotė skiriama vieną kartą, arba stereotaksinė radioterapija, kai didelės dozės spinduliuotė skiriama kelis kartus.

Visi šie metodai prieinami Lietuvoje.

Kaip radioterapijos metodai parenkami?

Kiekvienas vėžys turi atskirą indikacijų sąrašą, pagal kurį skiriama spindulinė terapija. Onkoginekologinėms pacientėms gali būti skirti visi anksčiau išvardinti išorinės spindulinės terapijos metodai. Krūties vėžiui gydyti dar naudojama vaizdais valdoma spindulinė terapija ir kvėpavimo metu judančių navikų radioterapija. Taip siekiama kuo veiksmingesnio gydymo ir kuo lengvesnių komplikacijų. Tuo tikslu pacientėms gydymas spinduliais derinamas su kvėpavimo judesiais: sinchronizuojant radioterapiją su kvėpavimu, tampa įmanoma nuo apšvitos apsaugoti širdį.

Ko galima tikėtis artimoje ir tolimoje radioterapijos ateityje?

Kaip skelbiama Nacionalinio vėžio instituto interneto svetainėje, vadovaujantis įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimais, mažiausiai 50 proc. sergančiųjų vėžiu būna gydomi radioterapija bent kartą, o kai kurie ir kelis kartus.

Radioterapija, taip pat kaip ir visos kitos medicinos sritis sparčiai vystosi ir tobulėja. Pagrindiniai tikslai jau minėti - kurti tokius metodus, kad piktybiniai židiniai būtų veikiami kuo tiksliau, preciziškiau, o šalia esantys sveiki audiniai būtų žalojami kuo mažiau. Tam kuriami naujos kartos linijiniai greitintuvai, kurie leidžia atlikti inovatyvias procedūras, sveikatą tausojančius gydymo metodus.

Radioterapijoje taip pat einama individualizuotos medicinos link. Ir šiandien kiekvienai pacientei parenkamas individualus gydymas, tačiau bandoma žvelgti giliau, ieškoti genetinių priežasčių, galinčių nulemti rezistentiškumą radioterapijai, biologiškai veiklių medžiagų, galinčių padidinti radiojautrumą.

Jurgita Ežerskienė

gydytoja onkologė radioterapeutė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva