Kiaušidžių vėžys: kokios yra genetikos mokslo diagnostikos ir gydymo naujienos
Onkologinių ligų diagnostika ir gydymas gerėja, tačiau kiaušidžių vėžys išlieka liūdnos prognozės, daugiausia mirčių sukelianti ginekologinė liga, kuri kartu gali būti ir lengviausiai išgydoma, jeigu nustatoma ankstyvų stadijų. Kaip laiku aptikti šį vėžį, dar geriau – užkirsti jam kelią ir ligą sustabdyti jai dar neprasidėjus? Visa tai gali būti įmanoma, nes didelės viltys siejamos su genetiniais tyrimais. Šiandien genetikai vis intensyviau bendradarbiauja su kitų specialybių gydytojais ir dalyvauja parenkant optimalų gydymą. Ypač efektyviai bendradarbiaujama su onkologais. Kokia genetinių tyrimų vieta, kaip jie gali padėti anksti nustatyti, veiksmingiau gydyti kiaušidžių vėžį?
Kaip pasikeitė onkologinių ligų diagnostika, kokia vieta šiandien tenka genetiniams tyrimams?
Medicininė genetika – viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo sričių, kur klinikinė praktika ir mokslas glaudžiai bendradarbiauja. Ko gero nedaug medicinos sričių gali pasigirti tokiais dideliais atradimais ir pasiekimais kaip medicininė genetika. Mano gydytojos genetikės darbo patirtis – daugiau kaip 20 metų. Kasdien konsultuoju pacientus, organizuoju ir atlieku genetinius tyrimus ligoms diagnozuoti, gydymui parinkti ir jo efektyvumui stebėti. Mano specialybė susijusi su daugeliu medicinos sričių, taip pat ir onkologija.
Onkogenetinė diagnostika apima tiek paveldimo polinkio sirgti onkologinėmis ligomis, tiek mutacijų vėžinėse ląstelėse nustatymą. Naujos žinios apie DNR – tiek paveldimąją medžiagą, tiek pakitimus vykstančius ląstelėje vystantis vėžiui suteikė ne tik daug informacijos apie vėžį, bet ir sudarė prielaidas kurti naujus tikslius diagnostikos, gydymo ir ligos stebėjimo būdus onkologijoje. Todėl šiandien onkologija labai glaudžiai susijusi su genetiniais, naviko molekuliniais tyrimais. Tai kasdienis mūsų komandinis darbas su gydytojais onkologais, chemoterapeutais ir kitų specialybių gydytojais.
Kada naudingos priešvėžinės kiaušidžių ištyrimo ar vėžio žymenų programos? Galbūt jos galėtų tapti kiaušidžių vėžio profilaktika ar padėti anksti užčiuopti ligą?
Svarbu žinoti, kad ginekologo konsultacija ir patikra turėtų būti atliekama bent kartą per metus. Tačiau toli gražu ne kiekviena moteris taip elgiasi. Deja, šiandien kiaušidžių vėžys dar dažnai diagnozuojamas vėlesnių stadijų. Tai itin klastinga liga, nes ligos pradžioje jokių simptomų nėra: nieko neskauda, nieko neįmanoma užčiuopti. Simptomams – skausmams, pilvo pūtimui, apimties didėjimui, svorio kritimui – pasireiškus, liga dažnai jau būna progresavusi. Visuotinės patikros programų kiaušidžių vėžiui, tokių kaip krūties ar gimdos kaklelio vėžiui, nėra vykdoma. Todėl atsakingas požiūris į savo sveikatą, reguliarios profilaktinės patikros yra labai svarbu.
Kokie šiandien žinomi genų pokyčiai dalyvauja kiaušidžių vėžio vystymesi, atsiradime, progresavime?
Kiaušidžių vėžiu suserga apie 1,5 proc. moterų ir net iki 20 proc. iš nustatytų atvejų yra susiję su genetiniu polinkiu. Noriu pabrėžti, kad paveldimas ne vėžys, o polinkis sirgti vėžiu: paveldimi genų variantai, kurie „pražiūri, neištaiso“ ląstelės padarytų klaidų, todėl didėja rizika ląstelei supiktybėti. Didžiausia rizika, jeigu nustatomi paveldimi pakitimai BRCA1, BRCA2 genuose. Tai pagrindiniai ir svarbiausi kiaušidžių ir krūties vėžio genetiniai rizikos veiksniai. Esant šių genų mutacijoms rizika sirgti kiaušidžių vėžiu didėja iki 60 proc., nesant šių mutacijų - bendra rizika yra apie 1,5 proc. Be šių dviejų genų, yra žinoma daugiau nei 20 kitų genų, kurių pokyčiai taip pat didina riziką sirgti kiaušidžių vėžiu. Ši genų grupė tiriama sergančiosioms ar didelės rizikos grupei priskiriamos moterims.
Kokioms kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms atliekami genetiniai tyrimai, koks jų tikslas?
Visos moterys, kurioms diagnozuotas kiaušidžių vėžys, turi būti siunčiamos genetiko konsultacijai. Jeigu kitų piktybinių susirgimų atveju genetiniam ištyrimui svarbus yra paciento amžius, susirgimai giminėje, kiaušidžių ir kiaušintakių vėžio atveju – konsultuojamos ir genetiniai tyrimai atliekami visoms moterims. Tai aktualu, nes nuo tyrimo rezultatų priklauso gydymas: esant specifiniams pakitimams gali būti taikoma taikinių terapija. Dar svarbu ir tai, kad jeigu genetinių pakitimų nenustatoma, tiriama iš naviko išskirta DNR ir ieškoma, ar nėra specifinių pakitimų, kurie reikšmingi gydymui parinkti.
Kitas svarbus momentas - kad nustačius genetinius pokyčius, žinoma kokie organai turi būti tikrinami, nes yra didesnė rizika vėžiui juose išsivystyti. Pavyzdžiui, jeigu yra BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, be kiaušidžių vėžio padidėja krūtų, kasos vėžio rizika. Na, ir genetiko užduotis yra ne tik konsultuojamo paciento ištyrimas ir ligos prognozė, bet ir I bei II eilės giminių rizikos vertinimas. Jeigu nustatomas genetinis ligos variantas, didinantis riziką sirgti piktybine liga, tikslingas artimų kraujo giminių (brolių, seserų, vaikų) genetinis ištyrimas.
Vėžio genetiniai tyrimai, naviko genomo tyrimai – ar tai tas pats?
Iš tiesų, tai beveik tas pats. Tiek vėžio genetiniai, tiek naviko genomo tyrimai atliekami iš naviko išskirtos DNR ar RNR. Kai kalbama apie naviko genomo tyrimus, dažniau taip apibūdinami didesnės apimties tyrimai – kartais kelių šimtų ar viso naviko genomo tyrimai. Na, o vėžio genetiniai tyrimai – tai bet kokie su naviko DNR ar RNR atliekami tyrimai: tiek pavienių pokyčių, tiek didelės apimties.
Šie tyrimai atliekami siekiant nustatyti specifinius pokyčius arba tam tikrą genetinės medžiagos pokyčių pobūdį ar apimtį. Tyrimų tikslas dažniausiai siejamas su kiek galima tikslesniu naviko įvertinimu, kad būtų galima parinkti optimalų gydymą. Esant specifiniams pokyčiams, tam tikrų genų mutacijoms gali būti paskirta taikinių terapija. Taip pat svarbi yra naviko žymenų prognostinė vertė, kuri leidžia įvertinti naviko piktybiškumą, kas yra svarbu gydymo planui. Taip pat ir predikcinė vertė, kuri leidžia numatyti, vertinti naudojamo gydymo atsaką.
Kokios genetinės diagnostikos naujienos atėjo į praktiką?
Turiu daugiau nei 10 metų patirtį atliekant genetinius tyrimus kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims, kurios polinkį sirgti šia liga paveldėjo. Šiai metais turime naujieną ir nuo kovo mėnesio šiai grupei pacienčių tyrimus pradedame nuo navikinės medžiagos DNR tyrimo, kai navikiniame audinyje tiriamos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos (anksčiau tyrimas apsiribodavo tik genominės DNR tyrimu). Jas nustačius, pateikiama informacija gydančiam onkologui dėl galimos biologinės terapijos skyrimo. Šiuo atveju pacientėms rekomenduojama specifinė biologinė terapija, kai skiriama PARP inhibitorių – vaistų, kurie veikia pakitusias, mutavusias ląsteles.
Šio tyrimo pranašumas – nustatomos ir paveldimos, ir atsitiktinės, tik somatinės mutacijos. Tiek vienos, tiek kitos svarbios gydymui parinkti. Jeigu tiriame tik genomine DNR, neaptinkame tų atsitiktinių, somatinių pokyčių. O nepastebėtos somatinės mutacijos sudaro apie 6 proc. atvejų ir tai yra labai svarbu gydymui, siekiant kuo didesnio jo efektyvumo.
Jeigu atlikus navikinės medžiagos DNR tyrimą nustatomi pakitimai, pacientė tiriama išsamiau ir atliekant kitus tyrimus siekiama išsiaiškinti, ar tai paveldimas, ar tik naviko ribose įvykęs pokytis.
Kokios yra kiaušidžių vėžio gydymo naujienos? Kokios jų, susijusios su navikų genetiniais tyrimais, galbūt turėtų ateiti į praktiką netolimoje ateityje?
Šiuolaikinės tendencijos – individualizuota gydymo koncepcija, kuri numato, kad gydymas skiriamas įvertinus ligonio genetinius ypatumus ir naviko pažaidų profilį. Šiandien jau turime vėžio žymenų paletes. Tad išskyrus DNR iš navikinės medžiagos ir ištyrus onkogenus, nustatome (arba ne) mutaciją. Ne mažiau svarbūs genetikų atliekami iki simptominiai ir prognostiniai tyrimai. Jų tikslas - nustatyti genetinius pokyčius, numatančius ligos pasireiškimo riziką vėlesniame amžiuje.
Taigi šiandien mūsų kasdieninėje praktikoje yra genetinės žinios, navikų genomo tyrimai, jau atrastos ir žinomos pagrindinės mutacijos ir ligos progresavimo keliai DNR ir RNR lygiu. Visa tai leidžia kurti, ieškoti būdų blokuoti piktybinės ląstelės gyvavimą ir dauginimąsi. Taip veikia taikinių terapija, pavyzdžiui, PARP inhibitoriai, blokuojantys BRCA mutuotas ląsteles. Dideli pasiekimai yra ne tik diagnozuojat ir gydant, skiriant tikslines terapines priemones, kiaušidžių vėžį, bet ir plaučių, žarnyno vėžio, kraujo piktybinių ligų, melanomos ir kitų lokalizacijų vėžį.
Ar yra problemų genetiniams tyrimams atlikti Lietuvoje?
Šiandien medicinos įstaigos Lietuvoje turi reikiamą įrangą ir specialistų genetiniams tyrimams atlikti. Tai genetikos, molekulines diagnostikos, onkologijos srityje personalizuotos medicinos kryptimi, kurios šūkis - tinkamas vaistas tinkamu laiku - dirbantys gydytojai. Pagrindinė problema – tyrimų apimtys ir apmokėjimas.
Doc. dr. Jūratė Gruodė,
Gydytoja genetikė
Klaipėdos Universiteto ligoninės Medicininės genetikos centro vadovė
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
