Ką skelbia naujausi tyrimai apie riziką susirgti krūties vėžiu?

Sirgti niekas nenori, o ypač tokiomis sunkiomis ligomis, kaip onkologinės. Šiandien tikrai žinoma, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti kai kurių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto. O kas gali padėti, kad nesusirgtume vėžiu?

Kodėl sergama vėžiu?

Šiais laikais žmonės daug girdi ir žino apie vėžio diagnostiką, gydymą, kad vis dažniau ši liga tampa lėtinė, gerai kontroliuojama. Tačiau labiausiai kiekvienas mūsų norėtų žinoti, kaip iš viso nesirgti.

Deja, bet nėra vienos vienintelės priežasties, kuri sukelia onkologines ligas ir kurią pašalinus žmonės būtų apsaugoti nuo šios sunkios ligos. Šiandien krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga. Kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip 1,7 mln. naujų šios ligos atvejų. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas šia liga yra didesnis nei besivystančiose. Manoma, kad didžiausia įtaką šiam skirtumui turi gyvenimo būdas ir reprodukciniai veiksniai. Santykinai statistinių rodiklių didėjimą lemia ir geresnės diagnostikos priemonės.

Krūties vėžio išsivystymą lemia daug veiksnių: negimdymas, pirmasis gimdymas vyresniame nei 30 metų amžiuje, kontraceptinių tablečių ir pakeičiamosios hormonų terapijos vartojimas. Nekoreguotini rizikos veiksniai yra tokie, kaip pirmų menstruacijų ir menopauzės amžius, nepiktybinės krūtų ligos, paveldimumas, moteriška lytis. Vien tai, kad esame moterys, riziką susirgti krūties vėžiu padidina 100 kartų, palyginti su vyrais. Įtakos turi ir amžius: invazyvaus ir labiau išplitusio krūties vėžio rizika didesnė moterims, vyresnėms kaip 55 metų.

Kuo vėliau prasideda mėnesinės ir kuo ankstesnis menopauzės amžius, tuo rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė. Tai lemia hormonų pokyčiai menstruacijų metu. Todėl ir ilgesnis maitinimas krūtimi, ir ankstyvas gimdymas mažina krūties vėžio riziką. Nedidelė moterų dalis šią ligą gali paveldėti – joms krūties vėžio tikimybę itin didina paveldėtos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Esant šioms mutacijoms, taip pat didėja kiaušidžių, o vyrams – prostatos vėžio rizika. Taigi gimdymas jaunesniame nei 30 metų amžiuje, maitinimas krūtimi yra veiksniai, kurie mažina riziką susirgti krūties vėžiu.

Įtakos onkologinių ligų vystymuisi turi ir gyvensenos įpročiai: alkoholio vartojimas, kaloringos dietos, fizinio aktyvumo trūkumas. Visa tai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Tyrimais įrodyta, kad, suvartojant daugiau nei 2 alkoholio vienetus per dieną, tikimybė susirgti krūties vėžiu padidėja pusantro karto. Nutukimas, ypač pomenopauziniame amžiuje, didina šios ligos išsivystymo tikimybę. Taigi rekomenduojama vengti antsvorio. 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę šios ligos riziką sumažina 20 procentų.

Naujas rizikos veiksnys – dirbtinis apšvietimas?

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie saulės, dirbtinio apšvietimo žalą ir įtaką onkologinių ligų vystymuisi. Pirmą kartą apie tai pradėta kalbėti dar 1980-aisiais. Galima rasti straipsnių, kad didelio apšviestumo teritorijose (megapoliuose) daugiau sergama vėžiu, ir būtent krūties, taip pat kad naktinis darbas, kurio metu naudojamas dirbtinis apšvietimas, gali būti pavojingas ir didinti krūties vėžio riziką. Tačiau tai tik hipotezės, kurios nėra oficialiai pripažintos. Tokie veiksniai, kaip saulės poveikis, dirbtinis apšvietimas, neturi moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų. Įrodymų turi kiti veiksniai. Pavyzdžiui, kad riziką gerokai padidina spindulinis gydymas jauname amžiuje (pvz., jei prieš 10 ir daugiau metų buvo gydyta limfoma). Tačiau ši rizika gerokai mažesnė, jei gydymas buvo skiriamas vyresniame nei 40 metų amžiuje.

Man nepasisekė, nes susirgau?

Nereikėtų galvoti apie tai, kad pasisekė ar nepasisekė. Tiesiog reikėtų priimti tą faktą, kad susirgote ir kad reikia gydytis. Gydymo parinkimas priklauso nuo naviko molekulinio tipo ir ligos stadijos diagnozės metu. Krūties vėžio gydymo taktika parenkama konsiliumo metu, dalyvaujant onkologams chemoterapeutams ir radioterapeutams, patologams, chirurgams ir radiologams.

Koks gydymas laukia?

Atsižvelgiant į naviko dydį, molekulinį tipą ir išplitimą, gali būti skiriama chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija, operacija, spindulinis gydymas ar šių gydymo metodų derinys. Šiuolaikinė onkologija orientuota į individualų gydymą, todėl kiekvienos pacientės atvejis yra aptariamas ir išdiskutuojamas, siekiant paskirti optimaliausią gydymą ir pasiekti geriausių rezultatų. Esant HER2 receptoriaus raiškai, skiriama taikinių (biologinė terapija). Kai navikas turi ryškius hormonų receptorius, skirtina hormonų terapija.

Hormonų terapija skiriama tam, kad būtų nuslopinta priežastis, dėl kurios išsivystė liga. Po sėkmingo gydymo tyrimai nerodo piktybinių ląstelių, tačiau, esant estrogenų, progesterono ar HER2 receptorių raiškai, ligos priežastis vis dar glūdi moters organizme. Šią priežastį ir bandoma įveikti hormoniniais ar biologiniais vaistais. Jeigu šio gydymo neskiriama, laikui bėgant estrogenai vėl gali suaktyvinti ląsteles krūtyje, o tai gali paskatinti naujo naviko formavimąsi.

Preparato pasirinkimas ir gydymo trukmė priklauso nuo naviko rizikos veiksnių, šalutinių poveikių ir, kaip minėjau, kiekvienas atvejis aptariamas individuliai, pasitarus ir su paciente.

Aušra Bankauskaitė,

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

BODY SUMMARY