Ligos stadijos ir prognozės

Vienas iš svarbiausių veiksnių parenkant krūties vėžio gydymo taktiką bei prognozuojant ligos eigą-krūties vėžio stadijos įvertinimas. Kiekvienos moters situacija skirtinga: ji priklauso ne tik nuo ligos stadijos, bet ir nuo kitų veiksnių, (histologinės formos, pavyzdžiui, estrogeno ir progesterono (moteriškų hormonų) receptorių būklės, moters sveikatos būklės, gydymo pobūdžio ir pan.)

Klinikinėje praktikoje siekiant tiksliau apibūdinti krūties vėžį naudojama TNM klasifikacija.

Yra vertinamas:

• Naviko dydis;
• Jo išplitimas į limfmazgius;
• Išplitimas į kitus organus (metastazės).

Kartais galite išgirsti ar perskaityti sąvokas, kurios naudojamos apibūdinti vėžio išplitimą.

Vietinis (lokalus): pažeista tik krūtis.

Regioninis: pažeisti limfmazgiai, dažniausiai pažasties.

Metastazės: pažeisti tolimesni organai.

Krūties vėžio stadija padeda gydytojui nustatyti, kaip smarkiai yra išplitęs vėžys ir paskirti tinkamiausią gydymo metodą. Krūties vėžio stadiją gydytojas nustato po išsamaus ligonio ištyrimo. Krūties vėžio stadija taip pat leidžia gydytojui apytiksliai numatyti ligos prognozę bei sekti ligos eigą bei gydymo efektyvumą.

Krūties vėžys dažniausiai atsinaujina per pirmuosius penkerius metus po diagnozės nustatymo, vėliau vėžio atsinaujinimo tikimybė stipriai sumažėja.
Jei krūties vėžys atsinaujina, arba išplinta į kitas kūno dalis, tai vadinama pažengęs krūties vėžys. Krūties vėžys gali atsinaujinti likusiame tos pačios krūties audinyje, kitoje krūtyje, pooperacinio rando srityje ar aplinkui jį, pažasties, viršraktikauliniuose ar poraktikauliniuose limfmazgiuose.

Kaulų skausmai gali būti signalas apie skeleto metastazių atsiradimą. Atsiradus metastazėms smegenyse gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas arba paralyžius. Svorio, apetito sumažėjimas, spaudimo jausmas dešinėje krūtinės pusėje gali būti metastazių kepenyse simptomai. Esant metastazėms plaučiuose gali atsirasti kosulys ar dusulys.

Jau seniai pastebėta, kad gydant, atrodytų, panašaus išplitimo vėžiu sergančias pacientes, pasiekiama skirtingų rezultatų – vienos moterys pasveiksta, kitoms navikas atsinaujina. Mokslininkai bando nustatyti veiksnius, kurie gali lemti tolesnę vėžio eigą ir kurie galėtų padėti parinkti optimalų gydymą. Nors negalima teigti, kad viskas yra aišku, tačiau bene daugiausiai nuveikta nustatant krūties vėžio prognozės ir predikcinius veiksnius. Įrodyta, kad vieni svarbiausių prognozės veiksnių yra pirminio naviko dydis ir sritinių pažasties limfmazgių būklė – yra juose metastazių ar ne. Kuo navikas didesnis, tuo blogesnis išgyvenamumas. Jei navikas yra mažesnis nei 2 cm, pasveiksta 91–92 proc. pacienčių, tuo tarpu jei navikas didesnis nei 5 cm, – pasveiksta tik 55–63 proc. moterų. Kuo daugiau metastazių, tuo mažiau galimybių, kad moterį pavyks išgelbėti. Įvairūs tyrimai rodo, jog, kai metastazių pažasties limfmazgiuose nėra, gali pasveikti 78–89 proc. moterų. Tuo tarpu radus daugiau nei tris metastazių pažeistus limfmazgius, pasveiksta tik 42–48 proc. pacienčių. Taip pat pastebėta, kad labai jaunų moterų, susirgusių krūties vėžiu, prognozė blogesnė nei vyresnių, net jei jos serga pagal kitus požymius panašiais navikais. Įrodyta, kad jaunesnėms nei 35 m. moterims tiek po tausojamosios operacijos, tiek po visiško krūties pašalinimo liga atsinaujina dažniau nei vyresnėms.