Diagnostikos metodai

Daugiau nei pusę visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Po šio pirmojo žingsnio yra daugybė skirtingų metodų, kuriais šią diagnozę galima tyrinėti toliau ir patvirtinti arba paneigti krūties vėžio buvimą suteikti papildomos informacijos apie tolimesnius šios ligos gydymo būdus. Dauguma krūtyje randamų auglių yra nepiktybiniai. Tai reiškia, kad pakitusios ląstelės neplinta už krūties ribų. Tačiau ir nepiktybiniai navikai gali sukelti nemalonius spaudimo pojūčius. Piktybiniai navikai sudaryti iš pakitusių – vėžinių, ląstelių Šios ląstelės gali plisti į aplinkinius audinius ir po visą organizmą. Krūties vėžys dažniausiai auga iš liaukinio audinio ląstelių (karcinomos), rečiau iš jungiamojo audinio (sarkomos). Maždaug trys iš keturių gumbelių, kurie iš pradžių buvo diagnozuoti kaip piktybiniai krūties vėžio augliai, po vėlesnių tyrimų pasirodė esą gerybiniai: cistos, fibroadenomos arba lipomos, kurios yra nesunkiai nustatomos ir gydomos. Išsamesni tyrimai atliekami tik tuomet, kai po pirminės apžiūros kyla įtarimų dėl krūties vėžio.

Skiriami šie patikslinantys tyrimai krūties vėžiui diagnozuoti:

• Mamografija;
• Tyrimas ultragarsu;
• Biopsija;
• Kiti tyrimai.

Mamografija

Rentgeninis krūtų tyrimas, atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais.

Mamografija – tinkamiausias krūties vėžio diagnostikos metodas vyresnėms moterims.

Kaip atliekama:

Rentgeno spinduliais tiriamas riebalinis krūties audinys, kuris pakeičia liaukinį apie 40-45 moters gyvenimo metus. Mamografija atliekama rentgeno tyrimu, kurio metu, naudojant mažas rentgeno spindulių dozes, gaunama krūties rentgenograma-mamograma. Krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Tyrimas atliekamas moteriai stovint šalia aparato. Įjungus aparatą, rentgeno spinduliai sklinda iš aparato galvutės, esančios virš krūties. Atliekant kitos krypties mamogramą, aparato galvutė pasukama į šoninę padėtį, krūtis suspaudžiama iš abiejų jos šonų ir, įjungus aparatą, atliekama šoninė mamograma. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę.

Kada atliekama:

Šis tyrimas leidžia aptikti pirštais dar neapčiuopiamą, nedidelį naviką. Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė. Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.

Ką parodo mamograma: Mamogramas įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas jose pakitimų. Pasitelkę mamografiją galime diferencijuoti, ar mazgas piktybinis, ar nepiktybinis. Šis metodas leidžia taip pat pastebėti mažiausius pakitimus, atsiradusius krūtyje, kai jie dar neapčiuopiami. Kuo mažesni pakitimai bus pastebėti, tuo geresnė gydymo prognozė. Dėka mamografijos tyrimo galima aptikti iki 85–90% krūties vėžio atvejų. Taigi galima aptikti auglį dvejais metais anksčiau nei jis bus apčiuopiamas. Apšvitinimo rentgeno spinduliais kiekis yra nedidelis ir mažai kenksmingas, palyginti su tyrimo teikiamais privalumais.

Tyrimas ultragarsu

Šis tyrimas atliekamas aparatu, vadinamu echoskopu – panaudojant aukšto dažnio garso bangas ir kompiuterinę techniką.

Ultragarsas – tinkamiausias ir saugiausias vėžio diagnostikos metodas jaunesnėms moterims.

Kaip atliekama:

Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, krūtys ištepamos specialiu geliu, kad kontaktas tarp aparato daviklio ir odos būtų glaudesnis. Garso bangų daviklis, prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas krūties paviršiumi. Aukšto dažnio garso bangos, sklisdamos į krūtį, savo kelyje sutinka įvairaus tankio audinių ir, atsimušusios į juos, aidu grįžta į echoskopo kompiuterinę dalį. Krūties audinio vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti.

Kada atliekama:

Ši procedūra dažniausiai atliekama jaunoms moterims, kurių krūtų audinys yra tankus.

Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.

Ką parodo tyrimas ultragarsu:

Šio tyrimo metu galima nustatyti, ar darinys yra cista, ar kietas mazgas. Tai papildoma informacija, kuri palengvina diagnostikos procesą. Ultragarso aparato ekrane matoma krūties audinių struktūra ir juose esantys dariniai. Aptikęs naviką, gydytojas įvertina jo dydį formą, kitus parametrus, būtinai apžiūri ir gretimos pažasties limfmazgius.

Krūtų biopsija

Detalesnis krūtų darinio ištyrimas mikroskopu, atliekant mėginio paėmimą.

Krūtų biopsija atliekama siekiant nustatyti tikrąją diagnozę, kai ultragarso ir mamografo duomenų nepakanka.

Kaip atliekama:

Atliekama detalesniam krūtyje apčiuopto mazgelio, ar ultragarsu bei mamografu nustatyto darinio ištyrimui. Paimamas naviko mėginys ir gautos darinio ląstelės po to ištiriamos mikroskopu.

Punkcinei naviko biopsijai atlikti naudojama plona adata ir švirkštas. Gydytojas, atliekantis biopsiją, pirštais apčiuopia krūties mazgą ir per odą duria į jį. Kai adata įsminga į mazgą, švirkštu išsiurbiama (aspiruojama) jo ląstelių. Gauta medžiaga siunčiama gydytojui patologui ištirti ją mikroskopu dėl vėžinių ląstelių.

Stulpelinei naviko biopsijai atlikti naudojama storašerdė adata. Tyrimas atliekamas vietinės nejautros sąlygomis. Šia storašerde adata gaunamas didesnis kiekis – 10 mm ilgio ir 2 mm skersmens naviko audinių stulpelis. Paprastai paimami 3-5 naviko audinių stulpeliai. Tiek medžiagos pakanka ne tik nustatyti, ar yra vėžio ląstelių, bet ir atlikti kitus svarbius naviko tyrimus.

Gydytojas, atlikdamas stulpelinę biopsiją, veiksmus kontroliuoja apčiuopdamas krūties naviką pirštais arba panaudodamas ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją, jei navikas neapčiuopiamas.

Incizinė biopsija-tai nedidelės apimties chirurginė operacija, kai prapjaunama oda, pasiekiamas navikas ir išpjaunamas nedidelis jo gabalėlis tyrimui atlikti. Audiniai pasluoksniui susiuvami. Paimtas naviko gabalėlis įdedamas į buteliuką su fiksuojamuoju skysčiu ir siunčiamas į patologijos laboratoriją ištirti.

Ekscizinės biopsijos metodu navikinis mazgas pašalinimas chirurginiu būdu vietinės nejautros sąlygomis. Pašalintas mazgas siunčiamas į patologijos laboratoriją, atliekamas jo mikroskopinis tyrimas. Pacientė išleidžiama į namus ir laukia tyrimo išvados. Šio tipo krūties biopsija gali būti atliekama, kai kitais būdais gauti naviko ląstelių nepavyksta. Jei krūties mazgelis nedidelis ir pirštais neapčiuopiamas, punkcinė biopsija atliekama veiksmus kontroliuojant ultragarsu, rentgenu ar kompiuterine tomografija.

Kada biopsija atliekama:

Siekiant nustatyti tikrąją diagnozę, kai nepakanka fakto, kad mazgelis krūtyje apčiuopiamas ar aptiktas atlikus mamografinį ar ultragarsinį tyrimą. Galutinė diagnozė nustatoma, kai įtartino krūties naviko ląstelės ištiriamos mikroskopu atlikus krūties darinio biopsiją.

Ką parodo krūtų biopsija:

Galutinai krūties vėžio diagnozė patvirtinama, kai patologas navikinio mazgo ląsteles įvertina mikroskopiškai. Ištiriama ar navikas piktybinis ir kokia jo morfologinė forma. Sprendžiama dėl tolimesnio gydymo.

Kiti tyrimai

tai tyrimai, kuriuos būtina atlikti prieš apsisprendžiant dėl tolimesnės krūties vėžio gydymo strategijos.

Tai kraujo tyrimai, biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimas. Šie tyrimai parodo ne tik bendrą organizmo būklę, bet ir bendrą kraujo ląstelių bei atskirų organų (inkstų, kepenų) būklę bei pakitimus.

Prie sąvokos „kiti tyrimai“ priskiriami tyrimai, padedantys nustatyti ar nėra metastazių kituose organuose. Tai krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai.

Esant krūties vėžio diagnozei atliekamas HER2 tyrimas. HER2 receptorius – tai baltymas, kuris kartais randamas ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. HER 2 receptorius yra žmogaus epidermio augimo faktoriaus, natūraliai esančio organizme, receptorius. Kai žmogaus epidermio faktorius prisijungia prie HER 2 receptorių, tuomet vėžio ląstelėms perduodamas signalas greičiau daugintis – stimuliuojamas krūties vėžio augimas. Kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER 2 receptorius, kitais ne. Kai vėžio ląstelės turi šį receptorių, kalbama apie HER 2 teigiamą krūties vėžį. Nustatyta, kad maždaug 1 iš 5 krūties vėžiu sergančių moterų, serga HER 2 teigiamu krūties vėžiu. HER2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga gerokai greičiau, ligos eiga agresyvesnė nei HER 2 neigiamų. Žinoti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas svarbu, nes tai turi įtakos gydymui.

Diagnozavus krūties vėžį atliekami hormoniniai tyrimai. Kai kurie krūties vėžiai turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais hormonais estrogenu ir progesteronu (šie hormonai gaminami moters kiaušidėse natūraliai). Ši sąveika skatina krūties vėžio vystymąsi. Žinoti, ar krūties vėžys turi hormonų receptorių, labai svarbu, nes tai glaudžiai susiję su ligos gydymo strategija.