Seksualinė sveikata išgyvenant krūties vėžio gydymą: kokios problemos iškyla ir kaip sau padėti

Susirgus onkologine liga svarbiausia yra pasveikti, pasiekti remisiją, išgyventi. Šiuo gyvenimo tarpsiu seksualinė sveikata ir lytiniai santykiai dažnai moteriai nueina į antrą planą. Tačiau onkologinės ligos diagnozė nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos. Ypač šiandien, kai vėžys gydomas vis geriau. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, šiuo metu su krūties vėžio diagnoze gyvena daugiau kaip 15 tūkst. moterų, iš kurių 5,6 tūkst. - daugiau kaip 10 metų. Todėl itin svarbu, kad šis gyvenimas būtų kokybiškas, visavertis. Seksualinė onkologinių pacientų sveikata yra itin aktuali tema, o šių jautrių klausimų aptarimo atidėjimas, delsimas tik gilina problemą, atitolina partnerius.  Yra duomenų, kad apie 30-90 proc. onkologinių pacientų patiria seksualinio gyvenimo problemų. Apie seksualinės sveikatos išsaugojimą kalbamės su seksualinės medicinos gydytoju, Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentu Robertu Adomaičiu.

Pacientų, kurie norėtų išsaugoti lytinę funkciją, daugėja

Onkologinių ligų diagnostika gerėja. Tai lemia, kad ligos nustatomos anksčiau, jaunesniems žmonėms, t.y. tiems, kurie gyvena lytinį gyvenimą ir nori jį išsaugoti. Lytinio gyvenimo tęstinumas tikrai nebūna pirmasis prioritetas išgirdus vėžio diagnozę. Kai iškyla grėsmė gyvybei, žmogus, kaip individas, pirmiausia stengiasi išgyventi. Po to vyksta ryšių (darbinių, socialių, tarp jų ir intymių) su supančia aplinka pertvarkymas ir atkūrimas.

Svarbu žinoti, kur kreiptis

Visų pirma, noriu pabrėžti, kad ieškoti pagalbos, kreiptis į psichologus, seksologus nėra ir negali būti gėdinga. Intymumas, lytinis gyvenimas svarbi žmogaus gyvenimo dalis, kuri turi įtakos  jo pilnatvei, kokybei. Onkologinės ligos intymumą sutrikto visada ir visiems.  Todėl konsultuojant onkologinius pacientus svarbu pasakyti, kad gali būti pokyčių lytiniame gyvenime ir patarti kur kreiptis norint juos išspręsti. Dažniausiai klausimai dėl lytinio gyvenimo tampa aktualūs po pirminio gydymo arba tarp terapijų, kai žmogus supranta, kad rytoj nemirs ir teks gyventi su liga. Jeigu liga nustatoma pradinių stadijų ir pacientas nejaučia grėsmės gyvybei, prieš pradedant gydymą jis gali pasidomėti, kaip vėžio terapija paveiks seksualinį gyvenimą, kada bus saugu mylėtis po gydymo ir pan.

Kur informacijos ieškoti? Galima pradėti nuo interneto, pasinaudoti dirbtinio intelekto pagalba. Galima užduoti tokius klausimus: Ką daryti, jeigu pašalinta krūtis? Kada galima mylėtis po krūties vėžio operacijos? Kaip sumažinti makšties sausumą? Ką daryti, jei lytiniai santykiai skausmingi? Patikimų šaltinių, ypač onkologiniams pacientams, tikrai internete yra. Galima susirasti pagalbos onkologiniams pacientams grupę ir bendrauti su panašaus likimo žmonėmis. Ištobulėjusios tekstų vertimo technologijos internete padeda tiems, kurie nėra įgudę anglų kalbos vartotojai. Taip moteris turės pirminę informaciją apie lytinį gyvenimą po ligos.

Gydantis gydytojas taip pat gali atsakyti į klausimus, kaip prisitaikyti prie krūties netekties, lytinio organų sausumo, skausmo problemos ir pan. Onkopsichologai padės išspręsti poros problemas. Pakankamai žinių šia tema turi ir specializuotuose onkologijos centruose dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos. Seksualinės medicinos gydytojas padės pagerinti intymų gyvenimą, įveikti santykių problemas. Svarbiausia, nevengti problemos ir ieškoti pagalbos. Užsiskleidimas savyje gali sukelti negrįžtamų pasekmių, atitolinti partnerius, sugriauti šeimą.

Dažniausios seksualinės sveikatos problemos po krūties vėžio gydymo

Krūties vėžio gydymas yra daugiarūšis ir kiekvienas gydymo būdas gali atsiliepti lytiniam gyvenimui. Operacija, chemoterapija, hormonų, spindulių terapijos gali sukelti fizinius ir emocinius pokyčius.

Vienas dažnų krūties vėžio gydymo būdų yra operacija, kurios metu gali būti išpjaunamas tik navikas arba pašalinamos viena ar abi krūtys. Skiriant chirurginį gydymą, kūno pokyčiai neišvengiami. Todėl labai svarbu jiems nusiteikti ir ruoštis. Moteris dažnai nerimauja, kad kūno defektas bus matomas aplinkiniams. Tačiau yra specialių priemonių, paslepiančių šiuos defektus: krūties protezų, specialių liemenėlių. Kai kuriais atvejais kartu su naviko šalinimo operacija galima suplanuoti ir krūties rekonstrukciją. Kita vertus, tai nebūtinai gali vykti tos pačios operacijos metu. Krūties rekonstrukcijos, spenelio, aureolės atstatymo operacijos gali būti atliktos ir vėliau, praėjus tam tikram laikui po gydymo. Svarbu apie tai žinoti ir klausti gydytojo, ar tokia operacija mano atveju saugi, įmanoma, ar jis gali nukreipti tokiai operacijai, ar ji nepadidins ligos atkryčio pavojaus ir t.t.

Kiti gydymo būdai paveikia bendrą savijautą, gali sukelti priešlaikinę menopauzę. Moteris gali jausti silpnumą, nuovargį, skausmą, sumažėja lytinis potraukis. Dėl hormonų pokyčių gali varginti makšties sausumas, karščio pylimas. Suprantama, kad moteris, blogai besijaučianti fiziškai, nenorės ir mylėtis. Tai yra normalu ir turi būti suprantama partneriui. Tenka prisitaikyti ir išlaukti.

Kaip pagerinti seksualinę savijautą po gydymo?

Palaipsniui moters bendrai savijautai atsistatant, nebūtinai sugrįš ir lytinis potraukis, lytiniai santykiai gali būti skausmingi. Todėl svarbus yra poros apsisprendimas, nes lytiniai santykiai yra bendravimas. Jeigu pora priima sprendimą, kad toks bendravimas, t.y. lytiniai santykiai, jiems reikalingas, reikia sudaryti planą, kaip šiuos santykius atgaivinti.

Reikia pasiruošti, kad pirmieji santykiai nebūtinai bus patys tobuliausi. Dėl gydymo sukeltų hormonų pokyčių gali varginti lytinių organų sausumas, niežulys, perštėjimas. Tokiu atveju patariama naudoti lubrikantus. Gali varginti skausmas, tada reikia ieškoti jo priežasties. Apie skausmingus lytinius santykius reikėtų pasikalbėti su gydytoju, jis gali paskirti vaistų. Taip pat ir su partneriu, aptarti, kada jaučiamas skausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai.

Noriu pabrėžti, kad su partneriu būtina kalbėti, kad nebūtų jokių nutylėjimų. Partneriui gali būti svarbu liesti krūtį, o moteriai gali būti nemalonu, kai liečiama operuota sritis. Jei moteris nenori, kad vyras žiūrėtų į jos operuotą krūtį, galima pasirinkti tokią padėtį, kad partneris jos nematytų, mylėtis su apatiniais. Viską reikia aptarti: kaip darome, kaip elgiamės kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Šie susitarimai vyksta ne lovoje, o prie arbatos puodelio. Kaip jau minėjau, sudaromas planas, kurį mėginama įgyvendinti.

Nereikėtų įsivaizduoti, kad lytiniai santykiai gali būti tik vienos formos, raginu žiūrėti į juos atviromis akimis. Dažnai poros nori sugrįžti prie to, kas buvo iki ligos. Svarbu, kad konsultuojant dėl lytinių santykių būtų pasakyta, kad taip, kaip buvo, nebus. Bet gali būti kitaip. Ne visada tai poros priima, ne visada išgirsta. Kartais noras sugrąžinti tai, kas buvo, tampa priežastimi, dėl kurios sunkiai sekasi atgaivinti lytinį gyvenimą.

Kaip pamilti save, savo pasikeitusį kūną?

Krūties vėžys ir jo gydymas gali neigiamai atsiliepti emocinei sveikatai -  moters savivertei, sukelti pyktį, baimę, gėdą, depresiją, konfliktus su partneriu.  Patirti įvairias emocijas – nuo liūdesio iki nerimo dėl savo kūno ar santykių – yra natūralu.

Krūtis yra lytinio įvaizdžio organas, ji svarbi moters išvaizdoje, partneriui taip pat. Todėl moteris  sunkiai išgyvena krūties pašalinimą, jaučiasi nevisavertė, mažiau moteriška, ne tokia patraukli. Moteris turi išmokti priimti ir pamilti save. Sugebėdama priimti savo pasikeitusį kūną, ji pasijus laisviau, įgaus pasitikėjimą, sumažins nerimą. Tačiau tam reikia laiko. Vėlgi grįžtame prie planavimo: ką veiksiu šiandien, rytoj, poryt ir žengti po mažą žingsnelį. Pavyzdžiui, šiandien apie savo kūną kalbėsiu su drauge arba žiūrėsiu į veidrodį ar  parodysiu pasikeitusį kūną partneriui ir pan. Keisti planą, atsižvelgiant į pasiekimus ar problemas.  Bet nesustoti, nelikti prie minties, kad viskas blogai ir nieko negalima padaryti. Emocinei sveikatai  palaikyti labai svarbus bendravimas. Svarbu atrasti su kuo bendrauti ir mėginti tai daryti, neužsidaryti savyje, neieškoti aplinkiniuose pasmerkimo. Užsisklendimas savyje siaurina pasaulėvaizdį ir mažina galimybes surasti tinkantį sprendimą.

Kokios intymumo formos gali padėti palaikyti ryšį, jausmą, kad esi mylimas?

Visų pirma, lytiniai santykiai yra fizinis lietimas. Liesti galima įvairiais būdais, nebūtinai pradėti nuo vaginalinių santykių, lytinio akto. Pirmieji intymūs santykiai po gydymo gali būti pradedami nuo apsikabinimo, prisilietimo. Kitą dieną bandoma prisiliesti intymesnėse vietose. Jeigu kažkas netinka, žengiamas žingsnis atgal, stebima pojūčius, savijautą. Taip po truputį bandoma prieiti prie tokių lytinių santykių, kokie buvo iki ligos ar kurie tenkina dabar. Svarbiausia neskubėti iš karto visko pasiekti.

Jeigu poroje buvo įprasti vaginaliniai santykiai, reikia žinoti, kad lytinių santykių gali būti visokių ir ne kiekvienai šių santykių formai vienodą poveikį turi gydymas. Viskas sprendžiama individualiai: atsižvelgiama į tai, kokie lytiniai santykiai buvo, ar partneriai padėdavo vienas kitam ranka, ar buvo oralinis seksas. Į lytinius santykius reikia žiūrėti pragmatiškai. Reikia ieškoti intymumo formų, kurios būtų komfortiškos ir įmanomos kiekvienu konkrečiu momentu.

Mitai apie seksualumą ir krūties vėžį

Išankstinių nusistatymų apie seksualumą sergant krūties vėžiu tikrai yra. Vienas dažniausių – kad dėl pašalintos krūties moteris bus nepatraukli partneriui. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai šis įsitikinimas būna klaidingas. Daugeliui seksualinis susižavėjimas kyla ne tik dėl moters fizinės išvaizdos, bet ir asmeninių savybių: gebėjimo bendrauti įvairiomis temomis, humoro jausmo, švelnumo, t.t.

Kitas populiarus įsitikinimas - jeigu gydymas sukėlė ankstyvą menopauzę, lytinių santykių nereikia. Be abejo, ne visos moterys taip galvoja. Šiai nuomonei įtakos turi gyvenimo patirtis, lytinių santykių vieta iki ligos. Kartais staigus, neatsižvelgiant į partnerio poreikius lytinių santykių nutraukimas, neigiamai atsiliepia poros bendravimui. Partneris tampa tik rūpintoju, prižiūrinčiu moterį. Tai gali būti pavojinga, nes ne visi partneriai  sutinka tapti tik rūpintojais ir nenori grįžti prie lytinių santykių. Įsitikinimas, kad onkologinė liga padeda tašką lytiniame gyvenime, gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Gali lemti poros išsiskyrimą, kas sukelia sunkius išgyvenimus moteriai. Iš tiesų, galima prarasti artimą žmogų, jeigu nesistengsi suprasti jo poreikių ir požiūrio į santykius. Todėl į seksualinį gyvenimą patariama žiūrėti lanksčiau, jeigu įmanoma, nepriimti radikalių sprendimų -  kad lytinių santykių nereikia nei man, nei partneriui.

Vienišų moterų baimė -  niekada neturėti partnerio

Jei krūties vėžiu susirgusi moteris vieniša, jai kyla baimė, nerimas, kad dėl kūno pokyčių ji negalės turėti artimų santykių. Vėlgi raginčiau neskubėti spėlioti už partnerius, ką jie nuspręs. Svarbu siekti, kad moteris, tokia, kokia ji yra po vėžio gydymo, jaustųsi saugi viešoje erdvėje. Ji turi mokytis priimti save. Padėti gali psichologo konsultacijos. Jeigu žmogus pats sau yra netinkamas, surasti partnerį, kuriam būsi tinkamas, praktiškai neįmanoma misija. Jeigu nemyli savęs, kodėl kitas tave turi mylėti? Reikia dirbti su savimi:  aš galiu sau patikti,  aš pripažįstu save tokią, kokia esu, aš galiu bendrauti su žmonėmis, kuriems esu priimtina. Taip palaipsniui atsiranda erdvė santykiams. Juk niekas nepuola iš karto į lovą, pirmiausia atsiranda bendravimas ir artumas. Kai žmonės bendrauja, žino esamą padėtį, kelius, kaip sukurti intymumą, jie ras. Jeigu mėginama nuslėpti, tikroji padėtis ir ligos sukelti pokyčiai neatskleidžiami, atsiranda slapukavimas. Dėl to prarandamas saugumo pojūtis, o jo stoka kiša koją santykiams. Negalima slėptis nuo realybės, reikia prie jos prisitaikyti.

Kaip atvirai kalbėtis apie jausmus, baimes ar poreikius

Krūties vėžys paveikia ne tik moterį, bet ir jos santykius su partneriu. Partneris šiuo atveju gali padėti, palaikyti ir paskatinti kurti intymumą. Pirmiausia, jis turi atverti erdvę pokalbiui. Pasakyti, kad yra pasiruošęs aptarti moters nerimą dėl fizinių pokyčių, jos emocijas, baimes. Pasakyti, kad visada pasiruošęs tokiam pokalbiui, kai tik ji norės. Apgalvoti ir tai, kas gali būti išsakyta, kokios gali būti reakcijos. Partneris neturi nieko reikalauti, tačiau turi pasakoti ir kaip jis jaučiasi, kas su juo darosi, nes tai nėra savaime suprantami dalykai, kaip jis reaguoja. Kartu jis turi suvokti, kad tai yra tik jo reakcija: nei liga, nei partnerė nėra už tai atsakingi. Apskritai, siekiant efektyvaus bendravimo, patariama kalbėti apie save, kaip kiekvienas jaučiasi, ką patiria ir padrąsinti kitą klausti, kas jam rūpi, kas neaišku apie savijautą ir pan. Taip, atvirai kalbantis, pavyksta išsiaiškinti, kas darosi su vienu ir kitu. Pasitikėjimas ir bendravimas yra problemų sprendimo, lankstumo  atradimo pagrindas. Nutylėjimai, klaidingi įsitikinimai, užsispyrimas, kad turi būti taip, o ne kitaip, nėra gerų santykių vystymosi ženklas.

Svarbiausia žinutė abejojančioms dėl savo seksualinio gyvenimo ir kūno moterims

Pagrindinė žinutė – lytiniai santykiai yra svarbus bendravimo būdas, siekiant išlaikyti ilgalaikius ryšius tarp partnerių. Tai yra kaip pokalbis tarp draugių, be kurio neįsivaizduojama draugystė. Lytiniai santykiai taip pat yra pokalbis, pašnekesys, tik kitos formos ir su intymiu partneriu. Jeigu svarbu išlaikyti šį pašnekesį, reikia rasti vietą ir lytiniams santykiams. Jeigu intymus gyvenimas nutrūksta staiga, lieka neužpildyta erdvė, kuri negali nesukelti pasekmių. Gyvename bendruomenėje ir bendraudami. Lytiniai santykiai yra reikšminga bendravimo tarp partnerių ir artimo ryšio palaikymo dalis.

med. dr. Robertas Adomaitis

gydytojas urologas, seksualinės medicinos gydytojas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva