Navikų HER2 raiška įgavo daugiau prasmių, o sergančiosios krūties vėžiu – naujas gydymo galimybes

Kokie gali būti krūties vėžio potipiai?

Krūties vėžys – dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų, kurio gydymo galimybės sparčiai auga: besiplečiant diagnostinėms galimybėms, atsiranda ir platesnės terapijos galimybės. Tenka girdėti pacientų diskusijas, kodėl tas pats onkologinis susirgimas skirtingiems pacientams gydomas skirtingai? Noriu pažymėti, kad gydytojai onkologai, atsižvelgdami į įvairiausius ligos požymius, navikus tarsi sudėlioja į skirtingus stalčiukus. Labai svarbu nustatyti naviko rodiklius, kurie lemia tinkamiausio gydymo parinkimą tarp daugybės jų būdų ir schemų. Būtent žinios apie naviko biologiją padeda parinkti veiksmingiausią gydymą. Vienas iš tokių krūties vėžio vertinimo rodiklių yra hormonų (estrogeno ir progesterono receptorių) ir HER2 receptorių raiška.

Kas yra HER2 receptoriai?

HER2 (žmogiškasis epidermio augimo faktoriaus receptorius 2) – tai baltymas, esantis kai kurių ląstelių paviršiuje, ypač krūties, skrandžio ir kitų epitelinių audinių. HER2 pasižymi unikaliomis savybėmis ir funkcijomis: jis dalyvauja ląstelių augimo ir dalijimosi procesuose. HER2 receptorių kiekio vėžinėje ląstelėje padidėjimas šimtais kartų, lemia agresyvų naviko augimą, ląstelių proliferaciją (ląstelių populiacijos augimas dalijimosi būdu) ir atsparumą natūraliems ląstelių žūties (apoptozės) mechanizmams. Todėl   navikas vystosi ir progresuoja.

HER2 teigiamas krūties vėžys nustatomas kone kas penktai moteriai

Lietuvoje teigiamų HER2 krūties vėžio atvejų statistika atitinka pasaulines tendencijas: 1 iš 5  pacienčių, sergančių krūties vėžiu, turi HER2 teigiamą naviką. Pastebėta tendencija, kad didesnis paplitimas yra tarp jaunesnio amžiaus pacienčių, o ligos eiga – agresyvesnė. Todėl ypač svarbu turėti daugiau gydymo galimybių skirti taikinių terapiją, siekiant geresnės ligos kontrolės, išgyvenamumo rezultatų.

Naujas naviko potipis – mažos HER2 raiškos

Prieš porą metų klinikinėje praktikoje navikų HER2 raiška įgavo daugiau prasmių. Įvesti nauji krūties vėžio potipiai – mažos HER2 ir ultra mažos HER2 raiškos navikai. Tai navikai, kurie nepriskiriami HER2 teigiamiems, bet nėra ir visiškai HER2 neigiami. Navikai, kurie anksčiau buvo laikomi HER2 neigiamais, dabar gali būti priskirti mažos HER2 raiškos kategorijai. Tai svarbu, nes šis vėžio potipis turi naujas gydymo galimybes - pažangius taikinių terapijos vaistus, kurie, kaip įrodė tyrimai, reikšmingai pagerina gydymo rezultatus. 

Jeigu HER2 teigiamas krūties vėžys diagnozuojamas apie 15–20 proc. visų atvejų, mažos HER2 raiškos navikas nustatomas dar maždaug 50 proc. pacienčių, kurių diagnozė anksčiau, kaip jau minėta, kol nebuvo įvestas šis naujas potipis, būtų HER2 neigiamas navikas. Tai reiškia, kad reikšminga dalis pacienčių dabar gali gauti tikslinę terapiją, kurios anksčiau neturėjo.

Kodėl svarbu kuo tiksliau klasifikuoti navikus?

Klinikinėje praktikoje nustatyti mažos ar ultra mažos HER2 raiškos navikus labai svarbu, nes šis klasifikacijos papildymas atsirado kartu su pažangiais gydymo metodais. Lig šiol taikinių terapiją buvo galima skirti tik esant ryškiai teigiamai HER2 raiškai. Atsiradus mažos ar ultra mažos HER2 raiškos navikų klasifikacijai, pacienčių, kurioms rekomenduojama taikinių terapiją, ratas prasiplėtė.  Dabar  net jeigu nustatoma ir maža HER2 raiška, turime galimybę šio taikinio blokavimui skirti vaistą. Anksčiau šie navikai buvo klasifikuojami kaip HER2 neigiami ir tai reikšmingai ribojo gydymo galimybes. Šios pacientės anksčiau buvo gydomos tik chemoterapija ar hormonoterapija, o dabar turime dar vieną, veiksmingą, gydymo įrankį. Tikslesnė diagnostika leidžia paskirti tikslesnį gydymą, pavyzdžiui,  taikinių terapija, kuri prisideda prie sėkmingesnės agresyvios ligos kontrolės.

Kokios gydymo galimybės galimos  nustačius mažos raiškos HER2  navikus?

Pažengusio  mažos raiškos HER2 krūties vėžio  gydymo taktikos proveržį nulėmė ne tik nauja, papildyta klasifikacija, bet ir tai, kad turime naują vaistą. Tai vadinamasis antikūno ir vaisto konjugatas, kurio viena sudedamoji dalis yra antikūnas prieš HER2, o kita -  citotoksinis junginys. Antikūno dalies funkcija -  atpažinti net silpną HER2 raišką turinčias ląsteles ir pristatyti toksiną, kuris ir sukels jų žūtį. Kaip skelbia tyrimų rezultatai, šis gydymas, palyginti su standartiniu sprendimu – chemoterapija, pagerina tokius rodiklius, kaip laikas iki ligos progresavimo. Skiriant šį gydymą,   išplitusios ligos gydymo rezultatai optimistiškesni ir sėkmingesni. Nors tai nėra universaliai veiksminga priemonė, reikšmingai daliai pacienčių ji suteikia galimybę efektyviai kontroliuoti ligą net pažengusios stadijos metu. Tiesa, toks gydymas galimas esant progresavusiai ar metastazavusiai ligai gydyti, kai prieš tai buvo skirtas sisteminis gydymas – chemoterapija ar hormonų terapija.

Nuo 2025 m. balandžio mėnesio yra kompensuojami nauji vaistai įvairioms vėžio formoms gydyti, krūties vėžiui taip pat. Tai didelis pasiekimas ir mums, klinicistams, nes dabar turime papildomą gydymo galimybę. Vis dėlto reikia paminėti, kad šių vaistų skyrimo indikacijos – tai yra sąlygos, kada galima paskirti gydymą, yra griežtai apibrėžtos tiek klinikinio tyrimo kriterijuose, tiek vaistų kompensavimo sąlygose. Todėl dėl gydymo sprendžiama individualiai.

Krūties vėžys yra labai  įvairialypis, nėra dviejų vienodų pacienčių, todėl ir gydymas parenkamas personalizuotas: kiekvienai pacientei tinkamiausias pagal jos sveikatos būklę, naviko parametrus, charakteristikas, gretutines ligas.

Kas laukia ateityje?

Mažos ir ultra mažos HER2 raiškos krūties vėžio gydymo ateitis yra labai perspektyvi ir aktyviai vystoma. Atliekami klinikiniai tyrimai, kurie lemia naujas gydymo galimybes. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad  diagnostinės galimybės neria vis giliau, vis daugiau turime informacijos apie naviko molekulinius, genetinius pokyčius, tačiau vis dar per mažai galvojame ir dar mažiau dirbame su savo kūnu, kaip makro organizmu. Neretai girdime, kad ilgą laiką trunkantis stresas ar miego sutrikimai yra rizikos veiksniai įvairioms lėtinėms ligoms vystytis. Todėl tiek emocinio, tiek fizinio kūno sveikatinimas yra kritiškai svarbūs viso gydymo laikotarpiu. Kol genetikai tiria vėžinės ląstelės mutacijas, sąlygas, kurios yra palankios joms ar gydymo atsparumui vystytis, tiek gydytojai, tiek pacientai turi galvoti apie žmogaus organizmo, kaip visumos, gydymą, kuris be sveikatinimo, niekada nebus pakankamas. Sąmoningumo visame gydymo procese  palinkėčiau kiekvienam, einančiam šią kelionę per vėžį.

Dainora Mačiulienė

gydytoja onkologė chemoterapeutė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva