Krūties vėžio tipai

Krūties vėžys dažniausiai pasitaikanti moterų vėžio rūšis beveik visose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Moterų krūties liauka yra sudėtingos struktūros ir įvairūs hormoniniai svyravimai sukelia joje patologinius sutrikimus. Šie sutrikimai pasireiškia apčiuopiamu dariniu krūtyje, uždegiminiais procesais ir kartais matomi tik tiriant mamografu. Daugiau nei pusę visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Po šio pirmojo žingsnio yra daugybė skirtingų metodų, kuriais krūties darinį galima tyrinėti toliau ir patvirtinti arba paneigti krūties vėžio diagnozę, suteikti papildomos informacijos apie tolesnius šios ligos gydymo būdus. Dauguma krūtyje randamų auglių yra nepiktybiniai Tai reiškia, kad ląstelės neturi piktybiškumo požymių ir neplinta už krūties ribų. Tačiau ir nepiktybiniai navikai gali sukelti nemalonius spaudimo pojūčius. Piktybiniai navikai sudaryti iš pakitusių – vėžinių ląstelių. Šios ląstelės gali plisti į aplinkinius audinius ir po visą organizmą. Krūties vėžys dažniausiai auga iš liaukinio audinio ląstelių (karcinomos), rečiau iš jungiamojo audinio (sarkomos). Maždaug trys iš keturių gumbelių, kurie iš pradžių buvo diagnozuoti kaip piktybiniai krūties vėžio navikai, po vėlesnių tyrimų pasirodė esą gerybiniai: cistos, fibroadenomos arba lipomos, kurios yra nesunkiai nustatomos ir gydomos. Išsamesni tyrimai atliekami tik tuomet, kai po pirminės apžiūros kyla įtarimų dėl krūties vėžio.

Paprastai skiriamos 4 vėžio stadijos onkologijoje: pirma ir antra stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai; trečia stadija-išplitę į gretimas struktūras navikai; ketvirta stadija- išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai.

Ligos išplitimui, t. y. stadijai, apibūdinti naudojama TNM simbolių sistema:

 

T –naviko dydis;

N – sritiniai limfmazgiai;

M – vėžio metastazės tolimuose nuo pirminio naviko organuose.

Ligos stadija nustatoma, kai, ištyrus pacientą, įvertinama TNM reikšmių kombinacija: kokio dydžio navikas, ar yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir kituose tolimuose organuose.

Neinvazinis krūties vėžys

Tai vėžys, kuris per bazinę membraną dar neprasiskverbęs į aplinkinius audinius. Šiuo atveju metastazių nėra. Netgi jei vėžys ir neinvazinis – gydymas būtinas jau dabar, nes neinvazinis krūties vėžys gali transformuotis į invazinį vėžį.

Krūties vėžio tipai

Galimi du neinvazinio krūties vėžio tipai: Duktalinė karcinoma in situ (DCIS) ir

Lobulinė karcinoma in situ (LCIS).

Duktalinė karcinoma in situ (DCIS) – tai neinvazinio krūties vėžio, išsivysčiusio pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse, forma (lot. ductus – latakas).

Lobulinė karcinoma in situ (LCIS) – tai neinvazinio krūties vėžio, išsivysčiusio pieną gaminančių skiltelių epitelyje, forma (lobulus– skiltelė). Ši ligos forma gali būti abiejose krūtyse iš karto.

Tiek DCIS, tiek LCIS vertinama kaip 0 krūties vėžio stadija.

Invazinis krūties vėžys

Vėžys, kuris prasiskverbia į aplinkinius audinius, vadinamas invaziniu. Šioje stadijoje jau galimos metastazės. Galimi du šio vėžio tipai: invazinė duktalinė karcinoma ir invazinė lobulinė karcinoma

Invazinė duktalinė karcinoma – tai dažniausiai pasitaikanti (70-80 %) krūties vėžio forma. Navikas pradeda vystytis pieno latakuose iš juos išklojančio epitelio ląstelių.

Invazinė lobulinė karcinoma sudaro 5–10 % visų krūties vėžio atvejų. Vėžys prasideda pieną gaminančių skiltelių epitelyje.

Invazinio krūties vėžio stadijos

1 stadija.

Piktybinio krūties naviko skersmuo neviršija 2 cm, nėra ligos metastazių pažasties limfmazgiuose ir kituose kūno organuose.

2 stadija.

Naviko skersmuo yra tarp 2 ir 5 cm, gali būti pažeisti atitinkamos pusės pažasties limfmazgiai, nėra metastazių kituose kūno organuose.

3 stadija.

Navikas didesnis nei 5 cm, gali būti suaugęs su aplinkiniais audiniais, tokiais kaip oda, krūtinės raumenimis, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai, nėra metastazių kituose organuose.

4 stadija.

Navikas gali būti bet kokio dyžio, gali būti pažeisti artimiausi limfmazgiai, bet svarbiausia – yra vėžio metastazių kituose tolimuose kūno organuose. Tai vadinama išplitusiu krūties vėžiu.

Kiti retesni invazinio vėžio tipai:

Medulinė karcinoma

Sudaro 1-5 % visų krūties vėžio atvejų, dažniau pasitaiko jaunesnėms moterims. Navikinį nuo sveiko audinio skiria gan aiški riba. Tikimybė, kad susidarys metastazės, šiek tiek mažesnė.

Koloidinė (mucininė) karcinoma

Sudaro 1-6 % visų krūties vėžio atvejų, dažniau pasitaiko vyresnėms moterims  Naviką formuoja supiktybėjusios gleives gaminančios ląstelės, jis auga lėtai. Tikimybė, kad susidarys metastazės, šiek tiek mažesnė.

Tubulinė karcinoma

Sudaro apie 2 % visų krūties vėžio atvejų, dažniau aptinkama jaunesnio amžiaus moterims. Metastazės apsitaiko apie 10% atvejų. Tai pieno latakų invazinio vėžio tipas.

Pedžeto liga

Tai krūties spenelio ląstelių vėžys. Sudaro 0,5-2,5 % visų krūties vėžio atvejų. Aptinkamas vyresnio amžiaus moterims. Mikroskopiškai matomos piktybinės ląstelės vadinamos Pedžeto ląstelėmis.

Invazinė papiliarinė karcinoma

Sudaro 1-2 % visų krūties vėžio atvejų. Aptinkama vyresnio amžiaus moterims. Ligos eiga ir prognozė geresnė nei kitų krūties vėžio formų.

Uždegiminė krūties vėžio forma

Sudaro 1-3 % visų krūties vėžio atvejų. Šis tipas taip pavadintas dėl tamsiai raudonos, paburkusios, karštos, apelsino žievelę primenančios krūties odos. Pirmas įspūdis –tarsi krūties audinyje prasidėjo uždegimas. Tačiau iš tiesų minėtus požymius sukelia odos limfos kanalais judančios vėžinės ląstelės. Ligos eiga agresyvi, yra didelė tikimybė susidaryti metastazėms.

Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.

Apie krūties vėžio agresyvumą galimą spręsti iš vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnio.

Kuo vėžio ląstelės struktūra artimesnė sveikosios struktūrai, t. y. geriau diferencijuota, tuo ji mažiau piktybiška, lėčiau auga navikas, lėčiau vystosi metastazės, ligos eiga švelnesnė. Kuo vėžio ląstelės struktūra labiau pakitusi, nutolusi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio, t.y. geros diferenciacijos navikas žymimas simboliu G1, vidutinės G2, žemo laipsnio, t. y. mažos diferenciacijos – G3–4. Krūties vėžys yra progresuojanti liga. Piktybinis navikas nuolat auga, jo ląstelės išsisėja po visą organizmą, jis kuo toliau, tuo sunkiau tampa pagydomas. Todėl ypač svarbu nustatyti jį kuo anksčiau ir pradėti gydyti. Jei vėžinis mazgas ne didesnis nei 10 mm, jis yra beveik 100 procentų pagydomas.