Rizikos faktoriai
Krūties vėžiu gali susirgti bet kurios moterys, kurios yra šalia mūsų: mūsų mamos, seserys, žmonos, draugės. Didesnę riziką susirgti turi vyresnio amžiaus moterys, ypač po menopauzės, kai organizme vyksta įvairūs hormoniniai pokyčiai. Kodėl moteris suserga-nėra iki galo aišku, bet yra žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:
1. VELYVAS GIMDYMAS, IŠ VISO NEGIMDŽIUSIOS MOTERYS
Ką galite padaryti dėl savęs:
Nėštumas, pasibaigęs kūdikio gimimu, mažina riziką susirgti krūties vėžiu. Palankiausia moteriai, kai pirmas nėštumas yra iki 28-ių metų ir pasibaigia kūdikio gimimu. Kūdikio maitinimas krūtimi ilgiau nei 3 mėnesius sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Todėl gimdykite vaikus kuo jaunesnės, taip pat maitinkite kūdikį krūtimi kuo ilgiau, nes tai labai sveika ir kūdikiui, ir jums.
2. JEI JAU ESATE SIRGUSI KRŪTIES VĖŽIU
Ką galite padaryti dėl savęs:
reguliari krūtų patikra.
Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per tris metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
3. ABORTAI, NEGIMDINIS NĖŠTUMAS
Ką galite padaryti dėl savęs:
reguliari krūtų patikra.
4. ANKSTYVA MENSTRUACIJŲ PRADŽIA (iki 12 m.), VĖLYVA MENOPAUZĖ (po 55 m.)
Ką galite padaryti dėl savęs:
reguliari krūtų patikra.
5. KONTRACEPTIKŲ VARTOJIMAS ILGIAU NEI 10 m.
Ką galite padaryti dėl savęs:
nevartoti kontraceptikų ilgą laiko tarpą, taip pat nevartoti kontraceptikų be perstojo.
6. ILGIAU NEI 5 METUS TRUNKANTI PAKAITINĖ HORMONŲ TERAPIJA ESANT MENOPAUZEI
Ką galite padaryti dėl savęs:
reguliari krūtų patikra.
7. 3 IR DAUGIAU VĖŽIO ATVEJŲ TARP ARTIMIAUSIŲ GIMINAIČIŲ:
Ką galite padaryti dėl savęs:
Jei šeimoje dažnai kartojasi krūties vėžys, genų tyrimai padeda nustatyti, ar moters genai turi pokyčių, kurie gali sukelti krūties vėžį. Moteris, kurios šeimoje ne vienas narys yra sirgęs vėžiu, labiau rizikuoja susirgti. Tokiu atveju ypatingai svarbu budriau stebėti savo sveikatą ir dažniau ją tikrinti. Mokslininkams pavyko nustatyti genus, kuriuos turintiesiems gerokai dažniau gręsia piktybinių navikų susiformavimas. Kai kuriose Europos valstybėse ir JAV, aptikus minėtus genus BRCA1 ir BRCA2, padidinančius riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, moterims rekomenduojama profilaktiškai pašalinti krūtis ir kiaušides.
8. GYVENIMO BŪDAS:
viršsvoris, dieta, alkoholio ir tabako vartojimas, fizinio aktyvumo stoka
Ką galite padaryti dėl savęs:
Šis veiksnys labiausiai priklauso nuo pačios moters. Moteris gali valdyti savo svorį, gali rinktis tarp sveikesnio ir nesveiko maisto, gali rinktis vartoti alkoholį ar ne. Patartina moterims mažinti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, nes jie didina riziką susirgti krūties vėžiu. Patariama vartoti daugiau daržovių, ypač lapinių, kuriose yra antiestrogenų, mažinančių riziką susirgti krūties vėžiu (kopūstus, brokolius, salotas, špinatus), vartokite augalinį aliejų, vitaminus. Daugiau ir reguliariai judėkite.
9. PAVOJINGAS APLINKOS POVEIKIS
pvz. praeityje buvęs krūties švitinimas (vaikystėje ar jaunystėje sirgo limfoma ir buvo taikyta spindulinė terapija krūtinės ląstos srityje)
Ką galite padaryti dėl savęs:
reguliari krūtų patikra.
Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per tris metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
Apsaugą nuo vėžio pamažu susilpnina imunodeficitinės ligos ir, žinoma, senatvė. Tokiais atvejais bet kokia infekcija, stresas, lėtinės ligos paūmėjimas, net nėštumas – veiksniai, papildomai susilpninantys imunitetą – gali tapti paleidžiamuoju mechanizmu vėžiui.
Dažniausiai būna neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties vėžiu. Svarbu ir tai, kad daugybė moterų, priklausančių padidintos rizikos grupėms, nesuserga. Jeigu moteris turi rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, kad ji serga ar būtinai susirgs krūties vėžiu.