Krūties vėžio gydymo metodai

Nauja kryptis pažengusio krūties vėžio gydyme yra biologinis gydymas. Jos metu  organizmo imuninė sistema yra panaudojama sunaikinti vėžines ląsteles. Biologinis gydymas skiriant monokloninius antikūnius naudojamas pacientėms, kurioms yra nustatytas  HER2 geno defektas.  Šio tipo krūties vėžys yra agresyvesnis ir sunkiau pasiduoda standartiniam gydymui. Monokloniniai antikūnai – tai dirbtinai sukurti baltymai, kurie organizme atakuoja vėžines ląsteles. Sveikos ląstelės nėra pažeidžiamos.

Gerų rezultatų galima pasiekti derinant biologinę terapiją kartu su chemoterapija.

Chemoterapija – tai gydymas specifiniais priešvėžiniais (citotoksiniais) vaistais, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles.

Ar chemoterapija yra skiriama viena, ar derinama su kitais gydymo būdais (pvz. chirurgine operacija, radioterapija, hormonų terapija) priklauso nuo vėžio rūšies.

Gydymas trunka 3-6 mėnesius ir vyksta ciklų forma.

Po chemoterapinio gydymo sumažėja vėžinių ląstelių skaičius, sustabdomas jų augimas ir plitimo greitis.

Chemoterapija yra naudojama:

kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas po operacijos ar spindulinio gydymo;

kaip neoadjuvantinė terapija prieš operaciją, jei navikas aptinkamas vėlesniame etape. Po chemoterapinio gydymo naviko dydis sumažėja, todėl galima naviką pašalinti chirurginiu būdu. Po operacijos chemoterapija tęsiama;

išplitusios ligos atveju, kada yra pažeisti kiti organai.

Citotoksiniai vaistai veikia į ląsteles, kurių dalijimasis vyksta greitai – tai visų pirma vėžinės ląstelės. Deja, priešvėžiniai vaistai veikia ir normalias ląsteles. To rezultatas – šalutinės  reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, burnos opos, anemija ir t.t. Nors gydymo metu pasireiškę šalutiniai reiškiniai gali būti labai rimti, jie paprastai išnyksta po to, kai gydymas yra baigiamas.

Hormoninė ar endokrininė moters sistema vaidina svarbų vaidmenį krūties vėžio vystymuisi. Moterų lytiniai hormonai – estrogenai ir progesteronas turi įtakos krūties vėžio augimui ir plitimui. Norint taikyti hormoninį gydymą būtina nustatyti ar navikas turi hormoninius receptorius. Kuo daugiau navikas turi receptorių, tuo geresni gydymo hormonais rezultatai. Hormoninio gydymo tikslas yra sumažinti moteriškų lytinių hormonų kiekį arba užkirsti kelią jiems prisijungti prie vėžinės ląstelės receptorių. Gydymo hormonais metu vėžinių ląstelių augimas sulėtėja arba sustoja. Kadangi estrogenų gamyba moters organizme skiriasi priklausomai nuo amžiaus, renkantis hormoninę terapiją reikia atsižvelgti ar moteris yra iki menopauzės ar menopauzėje.

Krūties-vėžys Hormonų terapija

Hormoninio gydymo galimybės

Antiestrogenai

Antiestrogenai neleidžia hormonui estrogenui prisitvirtinti prie estrogeno receptoriaus esančio krūties vėžio ląstelėje ir taip suformuoti aktyvų kompleksą, kuris skatina naviko ląstelių augimą.

Antiestrogenai yra skiriami:

-kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas po vėžio operacijos ir/ar spindulinio gydymo ankstyvoje stadijoje tam, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo riziką. Adjuvantinis gydymas paprastai skiriamas 5 metus.

-pažengusio krūties vėžio gydymui.

Pirmasis antiestrogenas pasaulyje pradėtas vartoti prieš daugiau nei 30 metų. Dar  ir dabar jis vartojamas. Vaistas gali būti naudojamas prieš ir po menopauzės. Šio vaisto šalutinis poveikis gali pasireikšti padidėjusia endometriumo vėžio rizika, giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija. Tačiau kai kuriais atvejais vystosi atsparumas gydymui ir gydymas tampa neefektyvus. Šio metu pažengusio krūties vėžio gydymui taip pat gali būti naudojami naujos kartos antiestrogenai, kurie yra efektyvesni ir saugesni už senuosius.

Aromatazės inhibitoriai slopina estrogenų gamybą moterims po menopauzės, kuri vyksta  raumeniniame ir riebaliniame audiniuose bei kepenyse.

Aromatazės inhibitoriai yra skiriami:

– kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas po vėžio operacijos ir/ar spindulinio gydymo ankstyvoje stadijoje tam, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo riziką. Adjuvantinis gydymas paprastai skiriamas 5 metus. Kai kuriais atvejais adjuvantinis gydymas gali būti pratestas ilgiau.

-pažengusio krūties vėžio gydymui.

Kai kuriais atvejais gydymo metu gali atsirasti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip karščio pylimas, galvos skausmas, sąnarių sustingimas ar skausmas, makšties gleivinės sausumas.

Liutenizuojančio hormoną atpalaiduojančio hormono analogai (LHRHa- Luteinizing Hormone – Releasing Hormone analogue angl.) Tai dirbtinai sukurti hormono, gaminamo žmogaus pagumburyje analogai. Šie vaistai neleidžia estrogenams gamintis kiaušidėse moterims iki menopauzės. Šio gydymo rezultate estrogenų organizme žymiai sumažėja, sukeliama dirbtinė menopauzė. Vaistas skiriamas kartą per mėnesį injekcijomis.

Siekiant sumažinti estrogenų gamybą kiaušidėse taip pat galima rinktis chirurginį gydymo būdą-atlikti kiaušidžių pašalinimo operaciją arba spindulinį gydymą švitinant kiaušides ir taip sustabdant estrogenų gamybą. Kiaušidžių pašalinimas arba jų funkcijos sutrikdymas sukelią ankstyvą menopauzę, kuriai būdinga karščio bangos, sausa oda, nerimas, depresija.

Gydytojai žinodami bendrą Jūsų būklę, tyrimų rezultatus, tiksliau įvertina  gydymo strategiją ir kokiu vaistu geriausia gydyti konkrečiu atveju. Paklauskite gydytojo prieš pradėdamos gerti hormoninius vaistus:

Koks būtų viso gydymo planas?

Kodėl šis gydymo metodas parinktas man?

Kokie hormonų terapijos privalumai ir trūkumai?

Kaip aš jausiuosi gydymo metu?

Kur ir kaip man bus taikoma hormonų terapija?

Kiek laiko truks gydymas?

Kokius savo įpročius turėsiu pakeisti gydantis šiuo metodu?

Ar hormonų terapija paveiks mano galimybes turėti vaikų?

Ar šis gydymas yra kompensuojamas?

Po operacijos dažnai naudojamas spindulinis gydymas, t.y. švitinimas, siekiant sunaikinti galimai likusias vėžines ląsteles. Jeigu yra pašalinta tik dalis krūties, likusi dalis dažniausiai yra švitinama. Po krūties pašalinimo operacijos radioterapija yra būtina tik jei yra rizika, kad kai kurios vėžio ląstelės po operacijos yra likę krūtinės ląstoje. Tokiu atveju yra rizika, kad jos gali sukelti auglio augimą toje pačioje vietoje. Kartais yra švitinama pažastis. Sprendimas švitinti pažasties sritį yra priimamas, atsižvelgiant į tai, kiek limfmazgių buvo pažeista. Kartais švitinimas yra atliekamas iki operacijos. Paprastai taip siekiama sumažinti auglį tam, kad jį būtų galima pašalinti chirurginiu būdu. Taip pat radioterapija yra naudojama metastazėms gydyti, pavyzdžiui gydant metastazes kauluose.

Smulkiau apie radioterapinį gydymą

Radioterapija – tai gydymas įvairių rūšių jonizuojančiais spinduliais, pavyzdžiui, gama spinduliais.

Yra dviejų rūšių radioterapija:

Išorinė radioterapija – jonizuojantys spinduliai aparato pagalba, kuris yra tam tikru atstumu nuo kūno paviršiaus nukreipiami į naviką. Šis spinduliuotės tipas naudojamas dažniau.

Vidinė radioterapija – jonizuojančių spindulių šaltinis yra labai arti naviko (priglaudžiamas prie jo arba įstumiamas į naviko audinius).

Didelės jonizuojančių spindulių dozės pakenkia ląstelėms arba jas sunaikina ir taip slopina jų augimą ir dauginimąsi. Naviko ląstelės yra jautresnės spinduliavimui dėl to kad jos auga ir dauginasi greičiau nei aplinkinių sveikų audinių ląstelėse. Normalios ląstelės atsigauti po švitinimo greičiau ir geriau.

Švitinimo planas parengiamas taip, kad kiek įmanoma mažiau pakenkti aplinkiniams sveikiems audiniams. Vienas gydymo seansas trunka neilgą laiką, jo metu pacientas nejaučia skausmo. Viso gydymo trukmė priklauso nuo naviko tipo ir dydžio.

Laikinas spinduliuotės šalutinis poveikis gali būti nuovargis, apetito stoka, plaukų slinkimas apšvitinimo srityje, įskaitant pažastyje. Kartais yra apšvitintos srities odos paraudimas, patinimas ir skausmingumas.

Chirurginis gydymas – tai lokalus gydymo būdas, siekiant pašalinti auglį. Operacijos būdas pasirenkamas atsižvelgiant į naviko dydį, vietos ir ligos stadijos. Yra keletas chirurginio gydymo galimybių:

 Krūtį tausojanti operacija

Krūtį tausojančios operacijos metu yra pašalinamas navikas, kartu su tam tikru aplinkinių audinių kiekiu ir pažasties limfiniais mazgais. Šios operacijos metu stengiamasi pašalinti kuo mažiau sveiko audinio. Po operacijos skiriamas spindulinis gydymas, siekiant pašalinti galimai likusias vėžines ląsteles. Krūtį tausojanti operacija gali būti atliekama tik nustačius krūties vėžį ankstyvose stadijose.

Visiškas krūties pašalinimas arba mastektomija

Jei navikas yra didelis arba vėžinės ląstelės randamos įvairiose krūties vietose, tada mastektomija yra tinkamiausias gydymo būdas. Atliekant bet kokią krūties vėžio operaciją paprastai pašalinami ir pažasties limfmazgiai. Vykdydama bet kokią operaciją, paprastai pašalinami pažasties limfmazgiai. Limfmazgių pašalinimas yra būtinas siekiant įsitikinti, kad krūties vėžys neišplito už krūties ribų ir parinkti tinkamiausią tolesnę gydymo taktiką. Esant labai mažiems navikams krūtyje jų išplitimas į pažasties limfmazgius pasitaiko retai, todėl tokiu atveju išplitimo įvertinimui pakanka pašalinti vieną, taip vadinamą ”sarginį” limfmazgį pažastyje.

Po operacijų paprastai taikomas medikamentinis gydymas, kurio tikslas neleisti vėžiui sugrįžti ar išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Toks gydymas yra vadinamas „adjuvantiniu gydymu“.