Sergu krūties vėžiu. Ar tai reiškia, kad galiu susirgti ir kiaušidžių vėžiu?

Žinomą posakį „bėda po vieną ne vaikšto“ žmonės dažnai pritaiko ligoms. Dažnai moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys bijo susirgti kiaušidžių vėžiu.

Ar šios baimės turi pagrindo? Ką turėtų žinoti ir kaip elgtis krūties vėžiu susirgusios moterys, kad išvengtų kiaušidžių vėžio, kad jis būtų aptiktas laiku?

Kiaušidžių vėžys dažniausiai nustatomas vėlyvų stadijų?

Kiekvienais metais nustatoma daugiau kaip 1500 naujų krūties vėžio ir apie 500 kiaušidžių vėžio atvejų. Atrankinė patikros dėl krūties vėžio mamografinė programa, pačių moterų savityra ir budrumas lemia tai, kad krūties vėžys dažniausiai nustatomas I-II stadijos. Tačiau, nepaisant gerėjančios ankstyvos diagnostikos, kiekvienais metais vis dar apie 10 proc. atvejų diagnozuojamas išplitęs IV stadijos krūties vėžys.

Priešingai nei krūties, kiaušidžių vėžys, dažniausiai (apie 70 proc.) nustatomas vėlyvų – III-IV – stadijų. Todėl prastesnė yra ir ligos prognozė. Visų stadijų krūties vėžiu sergančių moterų penkerių metų išgyvenamumas siekia 80-89 proc., o kiaušidžių vėžys užima pirmą vietą pagal mirtingumą tarp moterų onkoginekologinių ligų: sergant kiaušidžių vėžiu apie 50 proc. moterų miršta per penkerius metus.

Kokie simptomai turėtų paskatinti moterį pasitikrinti dėl kiaušidžių vėžio?

Kiaušidžių vėžys sunkiai nustatomas, todėl vadinamas tyliuoju žudiku. Ši onkologinė liga neturi ankstyvos atrankos programos, taip pat ir specifinių, tik kiaušidžių vėžiui būdingų simptomų. Taigi, kiaušidžių vėžiu sergančios moterys gali skųstis įvairiais negalavimais. Simptomai dažniausiai pasireiškia, kai vėžys išplinta už kiaušidės ribų, nors gali varginti ir esant ankstyvai stadijai. Taigi dažniausi nespecifiniai kiaušidžių vėžio simptomai yra šie:

• pilvo pūtimas;
• pilvo skausmas;
• nereguliarios mėnesinės;
• apetito stoka;
• nuovargis;
• tuštinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimas, dujų susikaupimas);
• kraujavimas iš makšties.

Kodėl pakitę genai didina vėžio riziką?

Ligos stadija kartu su naviko raiška nulemia išgyvenamumą. Prognostiniai ligos eigos ir vystymosi veiksniai susiję su naviko dydžiu, diferenciacijos laipsniu (parodo ląstelių piktybiškumą: kuo ląstelė geriau diferencijuota, t. y. jos struktūra artimesnė sveikai, tuo ji mažiau piktybiška), proliferacijos aktyvumu (nenormalaus krūties liaukinio audinio vešėjimu), jautrumu hormonams (estrogenams ir progesteronui) ir HER2 receptoriams. Taip pat BRCA 1/2 genų ir auglį slopinančio geno p53 mutacijomis, navikinių ląstelių buvimu kaulų čiulpuose.

Vėžinių pakitimų įvairiose žmogaus ląstelėse gali atsirasti kiekvieną dieną. Tačiau mūsų organizmas taip surėdytas, kad imuninė sistema ir genetiniai mechanizmai atpažintų ir ištaisytų tuos pakitimus. Sveikame organizme sustabdomas defektuotų ląstelių dalijimasis, ištaisomos ląstelių pažaidos. Tačiau jeigu yra BRCA 1/2 genų mutacija, sutrinka vienas iš mechanizmų, kuriuo ištaisomos klaidos. Tuomet susidaro sąlygos pakitusioms ląstelėms daugintis. Todėl didėja polinkis sirgti vėžiu, ypač krūties ir kiaušidžių.

Dažniausiai – apie 85 proc. atvejų – diagnozuojamas sporadinis, t.y. atsitiktinai pasireiškiantis krūties vėžys moteriai, kurios šeimoje nebuvo sergančiųjų krūties ar kiaušidžių vėžiu. 10-15 proc. atvejų krūties vėžys yra paveldimas ir susijęs su BRCA 1/2 genų mutacija. 15-30 proc. sergančiųjų nustatomas šeiminis krūties vėžys, kai keli artimi giminaičiai sirgo šia liga.

BRCA 1/2 genų mutacijos yra labai svarbios krūties ir kiaušidžių vėžiui vystytis. Kita vertus, žinoma dar apie 19 genų, kurių mutacijos taip pat gali padidinti riziką sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu.

Kiek kiaušidžių pašalinimas sumažina vėžio riziką?

Esant BRCA 1/2 genų mutacijai tikimybė per gyvenimą susirgti krūties vėžiu padidėja iki 87 proc., kiaušidžių vėžiu – iki 44 proc. Moterų, kurioms diagnozuojamas krūties vėžys ir BRCA genų mutacija, kiaušidžių vėžio rizika išauga iki 60 proc. Esant minėtų genų mutacijoms ir siekiant išvengti onkologinės ligos moterims siūloma mastektomija (krūtų šalinimas) arba/ir ovarektomija (kiaušidžių šalinimas). Atlikus ovarektomiją, krūties vėžio rizika premenopauzės amžiaus moterims sumažėja per pusę, tačiau visiškai neišnyksta.

Kodėl net pašalinus kiaušides, kiaušidžių vėžio rizika išlieka? Todėl, kad gali išsivystyti peritonealinė karcinozė. Viena teorijų – kad peritonealinė karcinozė vystosi iš kiaušidžių audinio ląstelių, kurios galėjo implantuotis ankstyvajame vaisiaus vystymosi etape.

Kurios moterys siunčiamos genetiko konsultacijai?

Gydytojo genetiko konsultacija dėl paveldimo krūties ar/ir kiaušidžių vėžio  būtina:

• kai krūties vėžys nustatomas moteriai iki 50 m.;
• kai nustatomas trigubai neigiamai krūties vėžys – navikas neturi estrogenų, progesterono ir HER2 receptorių ir todėl nereaguoja nei į gydymą hormonais, nei į biologinę terapiją;
• kai diagnozuojamas kiaušidžių vėžys;
• kai kiaušidžių ar krūties vėžiu sirgo dvi pirmos eilės giminaitės;
• kai nustatomas abipusis krūties vėžys;
• krūties ir kiaušidžių / kiaušintakių/ pilvaplėvės/ kasos / skrandžio vėžys / melanoma nustatoma tai pačiai pacientei;
• kai nustatoma kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės invazyvi karcinoma;
• kai kliniškai įtariamas paveldimo krūties ir/ar kiaušidžių vėžio sindromas.

Šiais atvejais BRCA genų tyrimas kompensuojamas ligonių kasų. Tačiau genetiko konsultacijai galima nusiųsti visas to pageidaujančias, tačiau genetinis tyrimas bus mokamas.

Kaip anksti nustatyti kiaušidžių vėžį?

Diagnostiniai kiaušidžių vėžio tyrimai yra ultragarso, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimai. Informatyvus kiaušidžių vėžio žymuo yra CA125 baltymo koncentracija kraujyje. Tačiau nerekomenduočiau šio tyrimo atlikti nesant įtarimų, tiesiog profilaktiškai, nes jo rezultatas gali būti ir klaidingai teigiamas. Tokį rezultatą gali nulemti gerybinis navikas organizme arba uždegiminiai procesai. Todėl dėl šio tyrimo reikalingumo sprendžia ginekologas.

Kaip dažnai kartoti tyrimus?

Moterys, kurioms nustatomas genetinis krūties vėžys, išsamiai tikrintis turėtų pradėti iš karto nustačius BRCA genų mutacijas, o nuo 35-erių rekomenduojama atlikti pirmąją mamogramą. Taip pat atliekama krūtų echoskopija, net branduolinis magnetinis rezonansas, o ginekologo konsultacija atskirais atvejais rekomenduojama net 2 kartus per metus.

Moterys, kurios serga krūties vėžiu, tačiau neturi BRCA genų mutacijų, turi būti aktyviai stebimos dėl kiaušidžių vėžio, jos taip pat turėtų kartą per metus būti apžiūrimos ginekologo. Svarbu stebėti, ar nėra gimdos gleivinės išvešėjimo. Esant reikalui, visi tyrimai gali būti atliekami dažniau.

Patarimai persirgusioms krūties vėžiu ir norinčioms nesusirgti kiaušidžių vėžiu

Šiandien žinoma vienintelė profilaktikos priemonė – sveikas gyvenimo būdas. Sportas, tinkama mityba (daugiau daržovių, skaidulinių medžiagų, mažiau riebalų), svorio koregavimas, teigiamos emocijos – veiksniai, kurie turi įtakos daugelio ligų atsiradimui. Taip pat svarbu nuolat tikrintis pas ginekologą, mamologą.

Onkologinės ligos gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau paveldimumo įtaka sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, sudaro tik 20 proc. O svarbiausias sveikatos arba ligų veiksnys – gyvenimo būdas, kuriuo vaidmuo siekia 50 proc.

Regina Nutautienė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva.