Pašalinta krūtis: ar iš tiesų moteriškumas prarastas?

Gyvename grožio kulto laikais, visuomenėje, kurioje didelis dėmesys skiriamas išorei – veidui, aprangai, kūno formoms. Kaip tokioje visuomenėje jaustis moteriai, kuriai dėl sunkios ligos – vėžio – krūtis buvo nupjauta? Juk krūtys – tai pagrindinis moteriškumo, seksualumo simbolis.

Krūtys – vaisingumas, seksualumas, moteriškumas

Istoriškai moters krūtys simbolizuoja vaisingumą, kadangi susijusios su pieno gamyba. Senovėje gražiausia buvo laikoma apkūni moteris su didele krūtine, nes tik tokia galėjo išmaitinti daug palikuonių. Vyrams moters krūtys yra stiprus erotinis dirgiklis, kone pagrindinis moters patrauklumo elementas. Kartais įsivaizduojama, kad kuo didesnės krūtys, tuo moteris seksualesnė, tačiau tai klaidinga nuomonė.

Šiais laikais demonstruoti atvirą krūtinę jau nėra joks tabu, krūtys, kaip beje, ir kitos moters kūno dalys, vis labiau apnuoginamos. Įdomu, kad įvairiais laikais idealia buvo laikoma skirtinga krūtų forma. Pavyzdžiui, Senovės Egipte grožio etalonu buvo didelės, žemai nusileidusios krūtys, Senovės Graikijoje – apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje – aukštai pakeltos, baroko – aukštos ir putlios.

Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja didelės ir aukštos krūtinės idealas, kuriuo gali pasigirti ne kiekviena moteris. Ką tuomet daryti ligos paveiktai moteriai, kuriai dėl krūties vėžio teko pašalinti vieną ar net abi krūtis? Ar su krūtimi siejamas moteriškumas, seksualumas išlieka labai svarbiu net ir sunkios ligos akivaizdoje?

Kenčia moters savivertė

Krūties, kaip ir kitų moteriškų organų (gimdos, kiaušidžių) vėžys, paliečia vieną iš labai svarbių su moters išvaizda, moteriškumu susijusių organų. Beje, kartais krūties vėžiu sergančiai moteriai kartu su pažeista krūtimi būna šalinami ir kiti moteriškieji organai, pvz., gimda. Visais atvejais tokios operacijos padaro labai didelę įtaką moters savivertei. Ir, nors krūtis yra išorinis organas, ir dažniausiai pati operacija nebūna labai sudėtinga ar komplikuota, krūties pašalinimas pažeidžia labai svarbią psichologinę funkciją, būtent –  moteriškumą.

Deja, bet mūsų visuomenėje nėra drąsu apie tai kalbėti, klausti, o ir gydytojai neretai  nelabai gilinasi į šiuos moters išgyvenimus. Kita vertus, ir pačios moterys retai kalba šia subtilia tema. O sumažėjusi savivertė pasireiškia  nepasitikėjimu savimi kaip moterimi, nepasitikėjimu savo patrauklumu, komplikuotais santykiais su partneriu, ir pan.

Depresija, kaip reakcija į grožio praradimą

Kalbėdama apie moteris, kurioms buvo pašalinta krūtis, susilaikyčiau nuo depresijos kaip diagnostinės kategorijos. Po šių operacijų moterys dažnai patiria depresines reakcijas, t.y. nusivylimą, nepasitikėjimą savimi, nepatrauklumo jausmą, jos išgyvena  įtemptus santykius su partneriu ir pan.  Beje, skyrybos, kaip reakcija į moters ligą, nėra dažnas dalykas. Dažniausiai vyras palieka moterį, nes išsiskyrimo situacija brendo jau seniai, o liga tik užaštrino santykius, tarsi padėjo tašką. Dažniau moterims tenka susidurti su emociniu atsitraukimu, palikimu, kai partneris tarsi ir yra, netgi atlieka tam tikras pareigas, padeda buityje, tačiau moteris nejaučia jo emocinio palaikymo. Todėl psichoterapijos metu siūlome atidžiau įsižiūrėti į palaikančiųjų ratą. Skatiname suprasti, kas ir kaip moterims galėtų padėti: koks žmogus padės praktiškai, koks emociškai. o koks priešingai  galbūt atima energiją ir nuo jo reikėtų laikytis atokiau.

Svarbiausias patarimas – kalbėti

Neretai nusivylimas, nepasitikėjimas savimi, patrauklumo sumažėjimas generuojamas vien pačios moters, nes vyras yra nusiteikęs padėti, palaikyti, bet pati moteris neišdrįsta apie tai prabilti, paprašyti palaikymo arba net jį priimti. Vyras gali būti ir pasimetęs, kas natūralu tokioje situacijoje. Jis gali paprasčiausiai bijoti, pvz., kalbėti apie intymų gyvenimą. Ypač situacijoje, kai moteris nutraukia lytinius santykius dėl ligos, nes galvoja, kad ji nepatraukli, o vyras neišdrįsta tą temą paliesti, nes galvoja, kad moteris pažeidžiama, kad reikia atsargumo, susilaikymo nuo intymių santykių. Dėl to gali įsivyrauti įtampa ir nesusikalbėjimas. Todėl vienas svarbiausių patarimų – nebijoti kalbėti, pirmiausiai su artimiausiu žmogumi (vyru, partneriu, draugu), kalbėti kiek įmanoma atvirai apie savo išvaizdą, patrauklumą. Vyrai dažnai tokioje situacijoje neišdrįsta pradėti pokalbio pirmieji, nes bijo įskaudinti moterį. Jie irgi kenčia ir skaudžiai reaguoja į moters ligą.

Psichikos būsenos įtaka: mintys gali ir pagydyti, ir susargdinti?

Neabejotina, kad mūsų emocinis nusiteikimas veikia viską. Mokslo įrodyta, kad pozityviai, optimistiškai nusiteikusi moteris geriau sveiksta, o ir pašaliniai poveikiai būna silpnesni. Todėl rekomenduoju nebijoti kreiptis pagalbos, nes tos pozityvios mintys ne visada pačios ateina, kartais pravartų paieškoti psichologo ar bent artimų žmonių, draugių, kolegių ar moterų, išgyvenusių panašią ligą, patarimų. O pagalba tikrai yra, tereikia ieškoti. Lietuvoje veikia Vilniaus moterų, sergančių krūties ligomis, bendrija „Viktorija“, analogiška organizacija veikia ir Kaune – tai Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugija „EIVENA“, ir kt., vykdomi įvairūs projektai, skirti vėžiu sergančioms moterims.

Kokios priemonės gali padėti atkurti moteriškumą?

Moterys turėtų žinoti, kad pašalinus krūtį, atgauti moteriškumą gali padėti krūtų protezai, kurie visiškai kompensuojami. Sukurtos specialios liemenėlės, taip pat ir maudymosi kostiumėliai, kad moterys galėtų išsirengti ir neatsisakytų poilsio prie jūros ir pan. Jei netenkina krūties protezas galima su gydančiu gydytoju pasitarti dėl krūtų rekonstrukcinės operacijos. Beje, tokios operacijos gali būti atliekamos vienu metu: tai yra iš pradžių krūtis šalinama dėl naviko, po to iš karto atkuriama. Taigi išoriškai moteris visai nesiskirs nuo sveikos.

Pozityvūs ligos momentai – spinduliuojantis moteriškumas, emocinis brandumas

Viena vertus, krūties vėžys sukelia daug emocijų, išgyvenimų. Kita vertus, džiugu, kad daug moterų, kurioms krūtys buvo pašalintos, nenumoja ranka į save, neapsileidžia, o priešingai stengiasi išlikti moterimi, tapti dar patrauklesnėmis. Moterys sako: „Po ligos atsirado dar didesnis noras puošis, gražiai atrodyti“. Ir iš tiesų, moterys sužiba, jos atrodo žavingai, švyti, keri savo moteriškumu, kuris atsispindi aprangoje, makiaže, ir t.t.

Tenka stebėti, kad neretai liga moterį tarsi pastūmėja į emocinį brandumą.  Ji pradeda kelti klausimus, apie kuriuos anksčiau negalvojo. Dažnai iki ligos gyvendama vien šeimos ir artimųjų rūpesčiais ir bėdomis, ji atsigręžia į save, susimąsto, kas jai yra svarbu, kas teikia džiaugsmo. Liga pastūmėja keisti gyvenimą, jį permąstyti, atskirti pelus nuo grūdų  ir eiti savęs pažinimo keliu.

Daugiau patarimų apie krūties vėžio gydymą ir gyvenimą su liga ieškokite www.kruties-vezys.lt.

Giedrė Bulotienė

psichiatrė, onkopsichoterapeutė

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva