Moterims aktualūs klausimai ir atsakymai apie krūties vėžį
Klausimai apie krūties vėžio ligą:
1. Krūties vėžys gali būti paveldėtas. Ar tiesa?
Tiesa. Jei Jūsų šeimoje ar giminėje yra buvę krūties vėžio, kiaušidžių ar prostatos vėžio atvejų – Jūs patenkate į padidintos rizikos grupę, ir Jums reikia būti ypač atidžiai, taip pat nuolat tikrintis krūtis bei atlikti visus įmanomus tyrimus. Ypač reikia susirūpinti, jei artimiausiems šeimos nariams – mamai, seseriai, vaikams ar tėvui buvo diagnozuotos minėtosios vėžio formos. Informacija apie tolimesnius šeimos narius ir giminaičius taip pat yra svarbi.
2. Kas įtakoja krūties vėžio atsiradimą?
Nėra aiškaus atsakymo į šį klausimą. Nėra aiškių priežasčių, kas lemia krūties vėžio išsivystymą, bet yra aiškios rizikos grupės, kurioms tikimybė susirgti krūties vėžiu yra didesnė. Žmogaus amžius, genetiniai faktoriai, šeimos sveikatos istorija, gyvenimo būdas ir mityba – visi šie faktoriai prisideda prie krūties vėžio rizikos įvertinimo.
3. Kokia forma krūties vėžiui būdingiausia?
Duktalinė invazinė karcinoma. Tai dažniausia krūties vėžio forma, sudaranti apie 80 % visų invazinių krūties vėžio atvejų. Vėžys išsivysto iš krūties pieno latakėlių. Tada jis prasiskverbia pro pieno latakėlių sieneles ir apima riebalinį krūties audinį.
4. Kokie yra moterų krūties vėžio rizikos faktoriai?
Pagrindiniai moterų krūties vėžio rizikos faktoriai yra šie: vėlyvas gimdymas, iš viso negimdžiusios moterys, negimdinis nėštumas, viršsvoris po menopauzės. Svarbu atsiminti, kad galima rizika dar nereiškia, kad moteris būtinai sirgs krūties vėžiu. Statistika rodo, kad daugybė moterų, turinčių padidintą riziką susirgti krūties vėžiu, juo taip niekada ir nesuserga.
5. Kokia tikimybė susirgti krūties vėžiu?
Vienai iš aštuonių moterų, sulaukusių 85 metų amžiaus, yra tikimybė išgirsti krūties vėžio diagnozę bet kuriuo metu.
6. Kaip vadinamos pakitusios ląstelės, kurios negali funkcionuoti kaip normalios kūno ląstelės?
Vėžinės ląstelės. Ląstelės organizme dauginasi tik tokiu atveju, jei reikalingas ląstelių atsinaujinimas. Jei ląstelės dauginasi be jokios priežasties, yra pakitę ir nefunkcionuoja kaip normalios kūno ląstelės – tai apibrėžiama kaip piktybinis navikas.
Klausimai apie krūties vėžio požymius:
1. Gumbelis krūtyje visais atvejais yra krūties vėžio požymis. Ar tiesa?
Netiesa. Gumbelis krūtyje nebūtinai yra krūties vėžio požymis. Tai gali būti cista, nepiktybinis darinys, kraujo krešulys gumbelio pavidale. Taip pat tai gali būti taip vadinamas „tariamas gumbelis“, atsiradęs dėl hormoninės sistemos pokyčių ar svyravimų. Tokiu atveju medicinoje jis net nevadinamas krūties gumbeliu. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokios prigimties gumbelis yra, jį vis tiek būtina parodyti gydytojui, kad įvertintų mediciniškai.
2. Koks medicininis terminas apibrėžia krūties vėžio išplitimo laipsnį?
Metastazės. Tai yra medicininis terminas, kuris apibrėžia vėžio išplitimo laipsnį.
3. Ar gerybiniai augliai krūtyje gali metastazuoti?
Augliai krūtyje gali būti gerybiniai (ne vėžiniai) ir piktybiniai (vėžiniai). Gerybiniai augliai nėra tokie pavojingi, kaip piktybiniai. Jie retai kelią pavojų gyvybei, yra nesunkiai pašalinami ir retai kada atsinaujina. Taip pat gerybiniai augliai neišplinta (nemetastazuoja) į kitas kūno vietas.
4. Kraujingos išskyros iš spenelio gali būti krūties vėžio požymis? Tiesa ar netiesa?
Tiesa. Ankstyvos krūties vėžio formos dažniausiai neturi jokių matomų požymių. Tačiau plečiantis vėžiui atsiranda tam tikri pokyčiai. Pagrindiniai jų: gumbelis ar sukietėjimas krūtyje arba jos plote, po pažastimi, krūties formos pokyčiai, nelygumai krūties odos paviršiuje, spenelio įdubimai, skystis, išskyros iš spenelio, ypač jei jos kraujingos, o krūtis paraudusi, patinusi, matomi patamsėjimai aplink spenelį. Krūties oda gali būti grublėta ir atrodyti tarsi aplesino žievelė.
5. Kokiam procentui moterų randami gumbeliai krūtyse įvairiais gyvenimo tarpsniais?
Apie 40 % moterų randami gumbeliai krūtyse įvairiais amžiaus tarpsniais. Tačiau svarbu suprasti, kad gumbelis ne visada reiškia krūties vėžį. Moteris neturėtų galvoti, kad tai jau mirties nuosprendis. Svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir būtinai atlikti detalius tyrimus, jei aptinkami gumbeliai ar kiti pakitimai krūtyse.
6. Krūties skausmas yra pagrindinis krūties vėžio požymis. Ar tiesa?
Netiesa. Krūties skausmas gali būti vienas iš krūties vėžio požymių, bet tai nėra pagrindinis požymis. Krūties vėžys dažniausiai neturi tokių aiškių požymių. Skausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai gali atsirasti dėl: gumbelio krūtyje, krūties formos ar dydžio pasikeitimo, limfmazgių padidėjimo, spenelio pokyčių ar įtrūkimų. Bet kokiu atveju, apie visus nemalonius pojūčius pasakykite savo gydytojui ir ištirkite priežastis.
7. Tarkime man ar mano pažįstamai moteriai rado gumbelį krūtyje. Ką daryti toliau?
Apsilankykite pas savo gydytoją. Svarbiausia – nepulkite į paniką be pagrindo. 80% krūties darinių yra nepiktybiniai. Tai gali būti nepiktybinės cistos, arba pakitimai, susiję su Jūsų menstruacijų ciklu. Tačiau bet kokiu atveju būtina apsilankyti pas gydytoją. Net jei tai ir vėžys, ankstyva jo diagnostika padidina pasveikimo tikimybę. Jei tai ne vėžys – tiesiog apsilankymas pas gydytoją ir atlikti tyrimai leis Jums nusiraminti.
Klausimai apie krūties vėžio profilaktiką:
1. Kaip dažnai gydytojai rekomenduoja moteriai atlikti krūtų savityrą?
Anksčiau medikai griežtai rekomenduodavo tikrintis krūtis kartą per mėnesį. Dabartinis požiūris remiasi tuo, jog geriausia nuolat stebėti savo krūtis, kad laiku pastebėtumėte net ir menkus pakitimus. Tai daug veiksmingiau, nei krūtų tikrinimas pagal griežtą „tvarkaraštį“.
2. Kuri Europos valstybė išleidžia mažiausiai pinigų vežio gydymui ir prevencijai?
Europos onkologų kongrese buvo pristatyta studija, rodanti, kiek skirtingos ES šalys išleidžia vėžio gydymui. Duomenys buvo rinkti iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų bei šalių pateikiamos statistikos. Paskaičiuota, kad brangiausiai vienam asmeniui kainuoja krūties vėžio gydymas – iš viso tam išleidžiama apie 6 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro 13 proc. visų su vėžio gydymu susijusių išlaidų. Tačiau didžiausią finansinę naštą visgi užkrauna plaučių vėžys. Su juo susijusios išlaidos sudaro 19 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. eurų išleidžiama dėl didelio pacientų priešlaikinio mirtingumo. Iš 32 ES valstybių mažiausiai vėžio gydymui skiriama Lietuvoje (7 444 eurai vienam ligos atvejui).
3. Kuri Europos valstybė skiria daugiausiai lėšų vėžio gydymui ir prevencijai?
Daugiausiai pinigų vėžio prevencijai ir gydymui skiria Vokietija ( apie 28 tūkst. eurų vienam atvejui, arba 165 eurai kiekvienam šalies piliečiui). Palyginimui, Didžioji Britanija vienam vėžio gydymo atvejui kasmet išleidžia per 17 tūkst. eurų, po Vokietijos einanti Graikija – 27,5 tūkst., Liuksemburgas – 26,8 tūkst., Lenkija – 20 tūkst., Estija – 19 tūkst., Bulgarija – 15 tūkst., Vengrija – 13,9 tūkst., Latvija – 12 tūkst., Danija – 12 tūkst., Portugalija – 8,5 tūkst. eurų, ES vidurkis – 19,6 tūkst. Eurų.
Informacijos šaltinis:
