Moterų stebėjimas po krūties vėžio gydymo

Net ir tuomet, kai radikalus krūties vėžio gydymas baigtas, o gydytojas praneša vilties teikiančią žinią, kad vėžio žymenų nerasta, kova su onkologine liga dar nebūna baigta. Gerai žinoma, kad onkologinės ligos agresyvios, galinčios recidyvuoti, atsinaujinti toje pačioje ar kitoje vietoje. Todėl su gydančiu gydytoju svarbu aptarti tolimesnį stebėjimo planą, užduoti visus dar neužduotus klausimus, kad kiekvienoje gyvenimo situacijoje žinotume, kaip reikia elgtis.

Lemtingas periodas – pirmieji penkeri metai po ligos

Moterys, kurioms baigiasi visas suplanuotas kompleksinis gydymas (operacija, spindulinė terapija, chemoterapija), ir toliau stebimos onkologų. Daugumai intensyvus ir varginantis gydymas trunka apie pusę metų. Tačiau kai kurioms jų (atsižvelgiant į naviko rūšį, jautrumą hormonams, HER2 receptoriams) gydymas gali būti tęsiamas ilgiau. Pavyzdžiui, gali būti paskirta penkerius metus trunkanti hormonų terapija (1 tabletė per dieną), jeigu navikas jautrus hormonams (estrogenams ar progesteronui). Arba biologinė terapija kas 3 savaites iki vienerių metų, jeigu buvo nustatytas HER2 teigiamas krūties vėžys.

Laikoma, kad pacientė pasveiko, jei per penkerius metus nuo pirminės ligos diagnozės vėžys neatsinaujino. Taigi po sėkmingo onkologinės ligos gydymo kitas uždavinys – išlaikyti gerą sveikatą, užtikrinti, kad ligos atsinaujinimas bus nustatytas anksti. Kiekvienai ligonei sudaromas stebėjimo planas, kuris apima reguliarias medicinines apžiūras, įvairius tyrimus, siekiant stebėti gijimo procesą per artimiausius mėnesius ir metus. Taip pat išaiškinama sveiko gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir racionalios bei subalansuotos mitybos nauda.

Šiandien moterys daug žino apie ligą ir ja domisi. Todėl gydančiam gydytojui labai svarbu viską nuodugniai išaiškinti. Svarbu, kad moterys pasitikėtų gydytoju ir visko klaustų nebijodamos.

Kaip dažnai būtina onkologo konsultacija?

Pirmuosius metus po gydymo pas onkologą moterys lankosi kas 3–4 mėnesius, antrais–penktais metais – kas pusę metų. Praėjus penkeriems metams po ligos, vėžio atsinaujinimo tikimybė mažesnė, ir onkologo konsultacija nėra būtina. Išimtis – krūties vėžiu sirgusios ir operuotos moterys. Joms būtinas likusių krūties liaukų radiologinis stebėjimas, nes navikas gali tiek atsinaujinti išoperuotoje vietoje, tiek gali formuotis ir nauji židiniai.

Kaip dažnai ir kokius tyrimus privalu atlikti?

Kiekviena liga turi savo stebėjimo algoritmus (rekomendacijas), kuriuose numatyta, kokie tyrimai, kaip dažnai turi būti atliekami, pasibaigus aktyviam gydymo etapui. Kiekvienai moteriai kiekvieną kartą apsilankius pas onkologą, yra užrašoma, kada jai reikia atvykti kitą kartą, kokių tyrimų reikės. Dažniausiai būtini privalomi tyrimai yra 4–5, tad atsiminti lengva.

Jei gydantis onkologas nepasakė kitaip, tyrimai kartojami 1 kartą per metus. Moterims po krūties vėžio gydymo atliekami patys paprasčiausi tyrimai, leidžiantys įvertinti organų ir sistemų būklę. Tai – plaučių rentgenas, pilvo ultragarsinis tyrimas, bendras kraujo tyrimas, ginekologo konsultacija. Kiti tyrimai gali būti specifiški: kaulų scintigramos, mamogramos ir pan. Taip pat, jeigu yra poreikis, moteris gali būti konsultuojama kitų specialistų. Pavyzdžiui, kardiologo, dermatologo ir pan., jeigu radikalus vėžio gydymas sukėlė kitų organų sutrikimų.

Kur atlikti mamografijos tyrimą moterims, persirgusioms krūties vėžiu?

Profilaktinių tyrimų tikslas – anksti pastebėti ligos atsinaujinimą, nustatyti naujas ikivėžines ar vėžines ligas. Mūsų šalyje, siekiant anksti nustatyti krūties vėžį, vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą kartą per 2 metus atlikti mamografijos tyrimą turėtų visos 50–69 metų amžiaus moterys. Sirgusioms krūties vėžiu mamogramas rekomenduojama atlikti ne pagal gyvenamąją vietą, o tik toje klinikoje, kurioje buvo atlikta operacija, nes kasmet krūtų tyrimų centruose atliekamos mamogramos lyginamos su buvusiomis ankstesniais metais. Taip operuotoje krūtyje lengviau pastebimi net ir mažiausi pakitimai.

Patarimas: kaip pasiruošti onkologo konsultacijai, kad ji būtų naudinga?

Onkologus paprastai moterys mato rečiau nei savo šeimos gydytoją. Planuojant onkologo konsultaciją, būtina atlikti aukščiau minėtus pagrindinius profilaktinius tyrimus. Jei juose bus pastebėti sutrikimai, onkologas nedelsdamas galės užsakyti sudėtingesnius tyrimus. Taip sutrumpės ištyrimo laikas, moteris mažiau pavargs važinėdama į gydymo įstaigą.

Jei plaučių rentgenograma buvo atlikta dėl kitų priežasčių, tai moteris turėtų atsiminti ir pasakyti gydytojui onkologui. Tokiu atveju tas pats tyrimas nėra kartojamas. Todėl rekomenduočiau rašyti ligos dienyną ir jame žymėti, kada ir kokie tyrimai buvo atliekami. Būtų labai gerai, kad pacientės turėtų tyrimų kopijas.

Vykstant pas gydytojus specialistus, patariu pasiruošti vizitui: surašyti rūpimus klausimus, apgalvoti, kokiomis ligomis per laiką, praėjusį nuo ankstesnio vizito, buvo sirgta, kokie naujieji simptomai kelia nerimą. Kuo greičiau šios problemos bus išaiškintos ir į visus klausimus atsakyta, tuo efektyvesnė bus konsultacija.

Kaip dažnai tirti kiaušidžių būklę?

Žmonėms, sirgusiems vėžiu, tikimybė susirgti kitų lokalizacijų pirminiais piktybiniais navikais didesnė. Yra buvęs atvejis, kai žmogui vienu metu buvo rasti 4 skirtingų organų piktybiniai navikai.

Lietuvoje veikia 4 profilaktinės programos, viena jų skirta vyrams (dėl prostatos vėžio), dvi moterims – krūties ir gimdos kaklelio vėžio, ir viena abiem lytims – tai storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos vėžio programa. Tad, jei pasveikote nuo vieno organo vėžio, būkite budrios dėl kitų problemų – būtinai pasinaudokite minėtomis programomis. Ginekologo konsultacija rekomenduojama kartą per metus.

Gyvenimo būdas turi įtakos vėžiniams procesams

Šiuo metu net pasaulinėse stebėjimo po persirgto vėžio rekomendacijose nurodoma keisti gyvenimo būdą. Būtina reguliuoti kūno svorį, aktyviai judėti, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Kai manęs klausia: „Ką galėčiau padaryti dėl savo sveikatos?“, visada atsakau: „Veiksmingiausias būdas padėti sau – keisti gyvenimo būdą į sveikesnį. Tai duos naudos bet kokiame amžiuje“.

Edita Juodžbalienė

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva