Krūties vėžys „jaunėja“. Kaip laiku pastebėti?

Atrankinė krūties vėžio patikros programa skirta 50–69 m. amžiaus moterims. Ji SAM patvirtinta 2005 metų rugsėjį, ir kasmet šiomis galimybėmis pasinaudoja vis daugiau moterų. O kokia profilaktika jaunesnėms? Iki 50-ties metų specialios programos nėra, ir moterys pačios turi būti budrios. Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo ir priminimas: niekada nesityrusioms – pasitikrinti, kitoms – stebėseną tęsti.

Kaip laiku pastebėti krūtų pokyčius?

Kiekvieno naujai diagnozuoto ligos atvejo pradžia gali būti skirtinga: vienos apsičiuopia guzelį, kitos pajunta keistą tempimą, dar kitos pradeda blogai jaustis, ima kristi svoris, netenka apetito, skundžiasi viso kūno skausmais. Tiesa, šie požymiai dažnai jau rodo, kad liga progresavusi. Rekomendacijos, norint anksti pastebėti krūties vėžį, kaip ir kitas onkologines ligas, yra ir bendro, ir specifinio pobūdžio. Bendros rekomendacijos – rūpintis savo sveikata, laikytis sveikos gyvensenos, sveikos mitybos principų, o, atsiradus naujiems negalavimams, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Jis ir patars, ar užtenka tik stebėti, ar jau metas atlikti tyrimus ir konsultuotis pas specialistą. Specifinio pobūdžio rekomendacijos krūties vėžio atveju – krūtų savityra kas mėnesį, moterims premenopauzės periodu – geriausiai po mėnesinių. Kiekviena moteris turėtų stebėti ir vertinti, ar nepasikeitė krūtų forma, ar neatsirado guzelių, išskyrų ar kitų požymių, kurių seniau nebuvo.

Daugiau budrumo reikia, jeigu tarp artimųjų giminaičių buvo ar yra sergančių krūties, kiaušidžių vėžiu. Tokiais atvejais atliekamas specifinių genų (BRCA1, BRCA2) mutacijos tyrimas, galintis parodyti, ar yra padidėjusi rizika sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu (šios mutacijos nustatomos 10 proc. visų sergančiųjų krūties vėžiu). Todėl, kalbant apie krūties vėžio prevenciją, svarbi yra genetiko konsultacija. Šios konsultacijos metu nustatomos arba ne jau minėtos specifinės mutacijos. Sergančiai moteriai svarbu tai žinoti prieš planuojant visus būsimus gydymo būdus, o jos artimiesiems, kurie gali turėti tą pačią mutaciją ir dar nesirgti, suteikiamos rekomendacijos dėl aktyvios atitinkamų vėžio lokalizacijų, kurios galėtų pasireikšti jauname amžiuje, stebėsenos. Pas genetiką konsultuoti siunčiamos visos moterys, kurioms krūties vėžys nustatytas iki 50 m. amžiaus, kurios serga abiejų krūtų vėžiu, jei tarp artimųjų yra keli krūties ar kiaušidžių vėžio atvejai, taip pat kurios serga kiaušidžių vėžiu ir t.t. Tokia praktika yra Nacionaliniame vėžio institute, kitose Lietuvos onkologijos įstaigose. Nesergančios krūties ar kiaušidžių vėžiu, bet turinčios tokių giminaičių, turėtų būti budrios, tirtis dėl galimų paveldimų mutacijų, kurias nustačius, joms rekomenduojamas aktyvesnis ir ankstyvesnis stebėjimas, palyginti su šių mutacijų neturinčiomis sveikomis moterimis.

Mokslinių publikacijų skaičiai išlieka negailestingi: teigiama, kad krūties vėžiu per gyvenimą susirgs apie 12 proc. populiacijos moterų arba viena iš aštuonių. Taigi visi klausimai apie šios ligos prevenciją išlieka aktualūs.

Medikų nerimas – ne tik simptomų, bet ir gydymo ignoravimas

Dažnai onkologų klausia apie neįprastus, netipinius krūties vėžio simptomus. Norėčiau akcentuoti ne tiek neįprastus simptomus – šio vėžio atveju simptomai dažniausiai būna tipiški, ir kiekviena sveikata besirūpinanti moteris juos anksčiau ar vėliau turėtų pastebėti. Noriu pabrėžti kitus, daug didesnį medikų nerimą keliančius dalykus. Tai naujai atsiradusių ligos simptomų ignoravimas (atsiradęs kelių centimetrų guzelis „auginamas“ iki 10 cm ar didesnių išopėjusių darinių ir t.t.) arba atsisakymas gydytis tarptautiniais, mokslo įrodymais ir gydytojų specialistų pagrįstais gydymo metodais.

Kiekvienas toks atvejis – labai individualus, priežastys – dažnai asmeninės, bet tokie faktai dar kartą patikrina visų mūsų – tiek medikų, tiek visuomenės – budrumą: ar tikrai pakanka edukacijos šia tema, ar ji visiems prieinama, suprantama.

Kokioms moterims iki 50-ties metų krūties vėžio rizika didesnė?

Į šį klausimą atsakysiu pristatydama bendrą naujausių krūties vėžio rizikos veiksnių klasifikaciją, kurioje jie skirstomi į veiksnius, kuriems negalime daryti įtakos, ir veiksnius, kuriuos galime keisti.

Veiksniai, kuriems negalime turėti įtakos, tai:

• senėjimas (didžioji dalis krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms kaip 50 m. moterims);
• paveldėtos genetinės mutacijos (BRCA1, BRCA2);
• reprodukcinio amžiaus trukmė (ankstyvos mėnesinės, iki 12 m., ir vėlyva menopauzė, prasidėjusi vėliau nei 55 m. amžiuje, didina riziką);
• labai tankus krūties audinys (sunku pamatyti ankstyvą patologiją standartinių radiologinių tyrimų metu);
• anamnezėje jau buvę atipinės hiperplazijos, lobulinės karcinomos in situ atvejai ir t.t.;
• krūties vėžio atvejai tarp artimųjų giminaičių;
• iki 30 m. amžiaus skirta spindulinė terapija krūtinės srityje.

Rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti:

• fizinio aktyvumo stoka;
• hormonai (kai kurie pakeičiamosios hormonų terapijos vaistai, kontraceptikai);
• reprodukcinė anamnezė (pirmą kartą gimdė vyresnė nei 30 m., nemaitino krūtimi, nebuvo pastojusi);
• alkoholio vartojimas.

Ar yra ryšis tarp krūties traumų ir vėžio?

Šiandien įrodymų, kad po traumos didėja krūties vėžio išsivystymo rizika, nėra. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad vykdomi didelių apimčių tyrimai, ieškoma, ar tokie veiksniai, kaip trauma, išgyventas stresas, gali padidinti krūties vėžio riziką.

Kita vertus, kiekvienas onkologas savo praktikoje yra susidūręs su vienu ar keliais atvejais, kai ligonės krūties vėžio atsiradimą siejo būtent su trauma. Manoma, kad traumos faktas padidina budrumą, paskatina kreiptis į gydytojus pasitikrinti anksčiau, bet tiesioginių įrodymų tarp traumos ir krūties vėžio išsivystymo šiandien nėra.

Kokie diagnostiniai tyrimai bus paskirti moterims iki menopauzės?

Diagnostinių tyrimų parinkimas ir reikalingumas priklauso ne tik nuo moters amžiaus. Krūties vėžio tyrimų spektras platus. Tai radiologiniai tyrimai, biopsija, genetiniai, kraujo, vėžio žymenų tyrimai ir t.t. Skirdami radiologinius tyrimus, į amžiaus faktorių atsižvelgiame, pvz., krūtų echoskopija rekomenduojama jaunesnio amžiaus pacientėms, vyresnėms – dėl krūties audinio amžinių ypatumų atliekama mamograma. Tačiau įtariant ligą ar sudėtingesniais diferencinės diagnostikos atvejais atliekami papildomi tyrimai, kurių indikacijas nulemia naviko biologijos veiksniai, su liga (stadija, išplitimas) ir su ligone susiję veiksniai (gretutinės ligos ir t.t.).

Ar jaunesniame amžiuje liga vystosi sparčiau?

Kaip jau minėjau, rizika susirgti krūties vėžiu didėja senstant, o jaunas amžius nėra rizikos veiksnys ligai išsivystyti. Tačiau reikėtų nepamiršti paveldimos rizikos, jeigu ji patvirtinta, tokioms moterims svarbu rekomenduoti aktyvų stebėjimą jau nuo jauno amžiaus. Amžius taip pat neturi įtakos pačiai ligos eigai, ją lemia vėžio biologija, pagal kurią galima prognozuoti, kaip liga elgsis, ar veiksmingas bus gydymas, ar bus gana greiti ligos atkryčiai ir t.t.

Koks gydymas dažniausiai skiriamas moterims iki 50-ties?

Gydymo taktikos parinkimą lemia naviko biologija, ligos ir ligonės veiksniai. Amžius yra svarbus toms krūties vėžiu sergančioms moterims, kurių navikas turi hormonų receptorių. Tokiais atvejais rekomenduojama hormonų terapija. Jeigu liga ankstyvų stadijų, hormonų terapija rekomenduojama po operacijos. Jeigu progresavusi, atsižvelgiant į ligos simptomus, gali būti rekomenduojama taip pat tik hormonų terapija. Šiandien einama individualizuoto gydymo link, atsižvelgiama ne tik į vėžio biologiją, bet ir į paciento poreikius, norus. Dažnai net metastazavusi liga gali būti sėkmingai gydoma hormonų terapija, juolab kad tai lengviau toleruojamas gydymas nei klasikinė chemoterapija.

Ką naujo apie krūties vėžį sako pasaulio mokslininkai?

Pasaulio naujienų apie krūties vėžio diagnostiką ir gydymą tikrai yra daug. Bendra tendencija – einama personalinės medicinos link, ieškoma specifinių ląstelės taikinių, pagal tas žinias numatomas vieno ar kito gydymo reikalingumas, kuriami nauji vaistai, kurie, veikdami specifines grandis, yra daug veiksmingesni ir mažiau toksiški, matomi vis gerėjantys gydymo rezultatai. Vis dažniau skiriama hormonų terapija arba ji derinama su taikinių terapija, ateina nauji taikinių terapijos vaistai, išplitusio krūties vėžio atveju plečiasi įvairių metastazių gydymo galimybės.

Netolimoje ateityje turėtų keistis ir onkologijos įstaigų daugiadisciplininės komisijos sudėtis, kur šalia įvairių specialybių gydytojų, sprendžiančių krūties vėžio gydymo taktiką, dalyvaus ir molekulinės biologijos specialistai (užsienyje vadinami angl. molecular board). Jie padės įvertinti konkretaus atvejo naviko biologinį žemėlapį ir individualiai parinkti gydymą.

Labai keičiasi ir sergančios moters vaidmuo savo ligos atžvilgiu. Šiandien krūties vėžiu sergančio moterys išlieka aktyvios visuomenės narės, jos neslepia savo ligos, nori tęsti darbus, auginti vaikus, keliauti, jos buriasi į draugijas, kartu bando spręsti iškylančias problemas.

Baigdama norėčiau priminti, kad išplitusios krūties vėžio formos šiandien dar nėra visiškai išgydomos. Įvairūs nauji ir modernūs gydymo metodai gali ligą sustabdyti, sumažinti jos simptomus ar kitaip kontroliuoti eigą. Tačiau dar reikia daug darbų nuveikti, sulaukti naujų atradimų ir rekomendacijų, kad galėtume džiaugtis dar geresniais rezultatais. Mokslo raida ir progresas šiuo požiūriu tikrai nuteikia optimistiškai.

Dr. Birutė Brasiūnienė,

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva