Krūties vėžys: aplinkos ir gyvensenos įtaka ligai

Gimdami vaikai atsineša teisingas programas savo smegenyse. Jie tada dar yra gamtos vaikai: kaip gyvūnėliai žino, kaip ir kada pradėti judėti, atpažįsta mamą iš kvapo, turi kitų mums dar nežinomų jutimų. Jie keliasi pagal fiziologinį laikrodį, valgo tai, ko organizmas reikalauja, nemaišo maisto produktų, mieliau geria vandenį, daug juda. Bet suaugusieji nuo pirmų jų gyvenimo minučių pagal pačių sukurtus stereotipus bando perauklėti vaiko prigimtį, per jėgą „perrašo“ įgimtus refleksus. Taip metai po metų tolstame nuo gamtos ir galiausiai priverčiame kūną gyventi jam visai neįprastomis sąlygomis. Viso to pasekmė – ligos.

Esu onkologė-chemoterapeutė, tad pabandysiu panagrinėti aplinkos ir gyvensenos įtaką vienai dažniausių moterų onkologinių ligų – krūties vėžiui. Pateiksiu savo nuomonę / atsakymą į su šia liga susijusius teiginius.

Teiginys: Krūties vėžys – „žudikas“, nuo kurio miršta daugiausia moterų.

Atsakymas: Netiesa, nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta daugiau.

Šiandien gerėja diagnostikos priemonės, tobulėja ankstyvos vėžio diagnostikos metodai, atpažįstame vėžio porūšius, individualizuojame gydymą, bet augantis sergamumas neleidžia užmigti ant laurų. Prieš gerą šimtmetį prasidėjo masinė vaistų gamyba. Tuomet kalbėta, kad dabar tai jau visas ligas pagydysime. Deja, gyvenimas rodo ką kita – vaistų rūšių tūkstančiai, bet visuomenė kuo toliau, tuo sunkiau serga. Visuomenė serga ne tik vėžiu. Pagal mirtingumą pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas jau įvardijamas kaip epidemija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. nuo piktybinių navikų mirė 8197 žmonės, o nuo kraujotakos ligų kone tris kartus daugiau – 23103. Kalbant apie onkologines ligas, 2016 m. jos nusinešė 3672 moterų gyvybes, tačiau kraujotakos ligos pražudė net 13 386 moteris.

Teiginys: Krūties vėžys visada paveldimas.

Atsakymas: Tikrai ne.

Kai pas onkologą ateina naujas pacientas, dažniausiai girdime, kad liga paveldėta, nes jo giminėje buvo sirgusių vėžiu. Deja, įgimtų, dėl genų mutacijų atsiradusio krūties vėžio atvejų yra tik 5–10 proc. Visa kita – mūsų pačių per gyvenimą „užauginta“ liga.

Teiginys: Rizika susirgti krūties vėžiu didėja dėl netinkamos mitybos, gyvensenos.

Atsakymas: Tai yra labai svarbūs veiksniai, įtakojantys daugelio ligų išsivystymą.

Jau daug metų žinoma, kad didžioji piktybinių navikų dalis – 60–70 proc. – siejama su netinkamu gyvenimo būdu. Toli neieškodami paklauskite savęs, koks šiuo metu yra Jūsų gyvenimo būdas (mityba, judėjimas, aplinka, mintys, pomėgiai, žalingi įpročiai). Kiek įtampos ir streso patiriate? Ką darote savo sveikatos labui? Atsakymus į šiuos klausimus turime rasti ir pritaikyti kiekvienas sau.

Teiginys: Cheminių medžiagų buvimas aplinkoje didina riziką susirgti krūties vėžiu.

Atsakymas. Mano nuomone, taip.

Apžvalginiuose straipsniuose, analizuojančiuose, kokios cheminės medžiagos gali turėti įtakos krūties vėžio vystymuisi, jų tokia daugybė, kad lieka neaišku, kurios jų svarbiausios. Šiandieninis mūsų gyvenimas tiek pilnas chemijos, kad visą parą gyvename cheminių medžiagų rūke – purškikliai, dezodorantai, plastikai, namų valymo priemonės, kosmetika, skalbimo priemonės ir t. t. Maiste pilna konservantų, pesticidų, herbicidų, vanduo – plastiko buteliuose, jei iš krano – dezinfekuotas. Didžiulė chemikalų puokštė! Bet, juk žmogus – biologinė būtybė. Ypač jautrūs vaikai, kuriuos šie chemikalai pasiekia dar gimdoje su mamos krauju. Taip save „impregnuojant“, ne tik krūties vėžiu, bet ir šimtais kitų piktybinių navikų rūšių galima susirgti.

Teiginys: Rūkymas didina tik plaučių vėžio riziką.

Atsakymas. Ne.

Alkoholis ir rūkalai šiandien gaminami ne iš natūralių medžiagų, todėl yra tikras chemikalų sandėlis. Ir didžiuotis, kad rūkai ar važiuoji pirkti pigesnio alkoholio pas kaimynus, mažų mažiausiai vaikiška. 1900 m. pradžioje buvo sukūrta cigarečių sukimo mašina, o po 20 m., kartu su didėjančiu cigarečių pardavimu, pradėjo augti plaučių vėžiu sergančiųjų asmenų skaičius. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie rūkymo įtaką ir kitų lokalizacijų vėžiui, krūties – taip pat. Galima rasti įvairių duomenų, kiek tikimybė susirgti krūties vėžiui rūkančioms moterims yra didesnė.

Teiginys: Hormoninė kontracepcija, nevaisingumo gydymas hormonais didina krūties vėžio riziką.

Atsakymas: Duomenys prieštaringi.

Šiuo metu, liberalėjant pasauliui, onkologams iškyla naujų temų. Šiandien pasaulyje nuo 8 iki 25 mln. asmenų save įvardija kaip translyčius (angl. trangengers). Tad gydytojams jau iškyla klausimas, kaip turėtų būti tiriamos translytės moterys, kurios 5 metus intensyviai vartojo lytinių hormonų. Po intensyvaus gydymo hormonais vėžio išsivystymo rizika dar nelabai aiški, tačiau mokslinėje literatūroje jau diskutuojama, ar joms reikia mamografinės patikros, koks tokiu atveju yra radiologinių tyrimų patikimumas.

Atsakyti vienareikšmiškai ir teigiamai, kad hormoninės kontracepcijos vartojimas didina krūties vėžio riziką, nes vaistų sudėtyje yra estrogenų, negalima. Šiandien duomenys apie hormoninių kontraceptikų įtaką krūties vėžiui yra prieštaringi.

Teiginys: Krūties implantai didina vėžio riziką, nes, kai yra implantai, sunku aptikti krūties vėžį.

Atsakymas: Taip, naviką pastebėti sunkiau.

Krūtinės didinimas chirurginiu būdu – su pagreičiu populiarėjanti mada. Krūtų protezavimas rekonstrukciniais ir kosmetiniais tikslais pagal medicinines indikacijas buvo daromas ir prieš kelis dešimtmečius. Tačiau šiandien, kai jau 18 metų mergaitės nėra patenkintos savo kūnu, tai atrodo keista. JAV apskaičiuota, kad 5 proc. krūtų implantų dedami 13–19 m. amžiaus merginoms, kai dar nėra susiformavę nei kūnas, nei psichika. Manau, kad šiandien žiniasklaidos kuriamas kūno ir amžinos jaunystės kultas ateityje parodys savo aštrius dantukus. Medikai turėtų ne pataikauti pacienčių norams, bet tapti protinga atsvara. Nepamirškime, kad krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Nuo nematomų ląstelių pasikeitimų iki tikro matomo vėžio gali praeiti daugiau kaip 5 metai. Šiuo metu jauniausia mano pacientė yra 26 metų. Serga be krūtų implantų, bet serga ir krūtų korekcijas jau dariusios pacientės. Turint krūtų implantus, ligą iš tiesų aptikti sunkiau, svetimkūniai sukelia nemažai diagnostikos ir gydymo problemų. Diskutuojama, ir ką neigiamo „nuveikia“ pats implantas žmogaus audiniuose. Tarp mūsų medikų jau yra tokios patirties, kuomet operuojant krūties vėžį pažasties limfmazgiuose buvo rasta silikono, nors pats implantas ir atrodė sveikas. Be to, protezai turi tinkamumo laiką (kas tam tikrą laiką juos reikės keisti).

Teiginys: Antsvoris didina vėžio riziką.

Atsakymas. Taip.

Pastarąjį dešimtmetį labai aiškiai nurodoma, kad krūties vėžio rizika mažėja, kai koreguojamas kūno svoris, didinamas fizinis aktyvumas, mažinamas alkoholio vartojimo. Šios priemonės krūties vėžio riziką gali sumažinti 30 proc. Nustatyta, kad, užauginus svorį 5 kg/m2, rizika susirgti krūties vėžiu išauga 12 proc.

Šiandien net pasauliniame onkologų kongrese pabrėžiama, kad didžiausią vėžį stabdantį poveikį turi Viduržemio jūros dieta: daug daržovių, vaisių, žuvis, sojos produktai. Tokių rekomendacijų turėtų laikytis ir tos moterys, kurios jau persirgo šia liga, bet nenori ligos atsinaujinimo.

Gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Edita Juodžbalienė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva