Krūtų didinimo operacijos gali didinti vėžio riziką?

Šiais grožio kulto laikais daugybė moterų savo išvaizdą, figūrą tobulina ne tik naudodamos įvairias kosmetikos priemones, atlikdamos grožio procedūras, bet yra pasiryžusios ir rimtoms operacijoms, pvz., pasididinti krūtis. Tačiau ar, padidinusios krūtinę, jos kartu nepadidina ir vėžio tikimybės? Ar mirties nuo krūties vėžio rizika gali padidėti dėl implantų? Galbūt jie trukdo vėžį aptikti laiku?

Krūtų implantai trukdo aptikti vėžį, ir liga diagnozuojama pavėluotai?

Dažniausiai krūtų implantus dedasi jaunos pacientės. Kadangi krūtyse vyrauja liaukinis audinys, joms krūtų ligoms diagnozuoti siūloma atlikti echoskopiją, t. y. ultragarsinį tyrimą. Moterims, kurioms implantuoti krūtų implantai, nustačius paveldimą BRCA geną, atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Mamografija dažniausiai rekomenduojama vyresnėms moterims, tarp kurių turinčių krūtų implantų yra nedaug. Pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kartą per dvejus metus mamografija turėtų būti atliekama 50–69 metų amžiaus moterims.

Krūtų implantai netrukdo išsamiai ištirti, ar moteris neserga piktybine krūtų liga, nes gydytojai turi ištyrimo pasirinkimą. Atsižvelgiant į pacienčių nusiskundimus, apžiūros rezultatus, amžių, genetinius veiksnius gali būti skiriamas ultragarsinis tyrimas, mamografija arba magnetinio rezonanso tyrimas. Diagnozei patvirtinti atliekama biopsija.

Moterų nenoras pasakyti, kad įdėti krūtų implantai, šio fakto slėpimas niekaip diagnostikai neatsiliepia, nes gydytojai jau apžiūros metu mato, ar atlikta moteriai krūtų didinimo operacija, ar ne. Tai rodo ir randeliai, o ir ultragarsinis tyrimas labai aiškiai implantus atvaizduoja ekrane. Tad, net ir norėdamos, moterys sunkiai galėtų nuslėpti, kad yra pasididinusios krūtis.

Pacienčių su krūties implantais daugėja?

Graži krūtinė visais laikais moterims reiškė labai daug. Tai svarbiausias moteriškumo, seksualumo, patrauklumo simbolis, kuris didina netgi pasitikėjimą savimi. Krūtų didinimo operacijos populiarėja, ir jaunų moterų, turinčių krūtų implantus, skaičius didėja. Implantai gali būti fiziologinio tirpalo arba silikoniniai, ir nei vieni, nei kiti krūties vėžio rizikos nedidina. Tai nustatyta atliekant ilgalaikius stebėjimus.

Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas genetiniam krūties vėžio faktoriui, nes statistiniai duomenys rodo, kad krūties vėžys gali būti perduodamas genetiškai. Yra nemažai šeimų, kuriose krūties vėžiu serga ir senelė, ir mama, ir dukra. Egzistuoja specialus terminas – paveldimas krūties vėžys, kuris reiškia, kad moters organizme aptinkamos BRCA1/2 arba kitų genų mutacijos, kurios smarkiai padidina krūties vėžio riziką. Tačiau tai nereiškia, kad tokia moteris neišvengiamai susirgs šia liga. Paveldima ne liga, o polinkis į jos išsivystymą. Taigi aptikti BRCA1/2 genų pakitimai rodo, kad, palyginti su bendra populiacija, tikimybė susirgti piktybine krūties liga yra padidėjusi. Moteriai, kuriai diagnozuojamas krūties vėžys ir kurios organizme aptinkamos šių genų mutacijos, skiriamas intensyvesnis gydymas, nes šie genetiniai pokyčiai didina ir kiaušidžių vėžio riziką. Todėl tokios moterys gydomos kartu ir ginekologų, taip pat profilaktiškai tikrinami ir jų šeimos nariai.

Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas

Kokį gydymą skirti, kai nustatomas krūties vėžys, sprendžia gydytojų komisija. Dažniausiai gydymo seka būna tokia: operacija, chemoterapija ir / ar spindulinis gydymas. Po operacijos tolesnis gydymo metodų parinkimas priklauso nuo naviko ištyrimo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, ar navikas yra priklausomas nuo estrogenų koncentracijos kraujyje, ar nuo progesterono arba nuo HER2 receptorių, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jis greitai progresuoja, ar lėtai, gali būti skirta chemoterapija ar spindulinis gydymas, šių metodų deriniai arba neskirta nieko. Po to, kai šis gydymas baigiamas, ir vėlgi atsižvelgiant į tai, ar navikas jautrus hormonams, t.y. ar krūties vėžio ląstelių paviršiuje buvo hormonų estrogenų ar progesterono receptorių, sprendžiama dėl hormonų terapijos tikslingumo. Jei navike šių hormonų buvo, rekomenduojama skirti hormoninių vaistų. Pirmos eilės vaistai yra selektyvieji estrogenų receptorių moduliatoriai. Kai šie vaistai neduoda norimo rezultato, gali būti paskirta antros eilės hormoninių vaistų – aromatazės inhibitorių. Taip pat antros eilės hormoninių vaistų rekomenduojama skirti, kai moteris yra sulaukusi menopauzės ir pirmos eilės vaistais gydoma dvejus metus. Jeigu navike randama HER2 receptorių, skiriama biologinė terapija.

Hormonų terapija skiriama tam, kad būtų nuslopinta priežastis, dėl kurios išsivystė liga. Po sėkmingo gydymo tyrimai nerodo, kad yra piktybinių ląstelių, tačiau, esant estrogenų, progesterono ar HER2 receptorių, ligos priežastis vis dar glūdi moters organizme. Šią priežastį ir bandoma įveikti hormoniniais ar biologiniais vaistais. Jeigu šio gydymo neskiriama, laikui bėgant estrogenai vėl gali suaktyvinti ląsteles krūtyje, o tai gali nulemti naujo naviko formavimąsi.

Jei dėl ligos pašalinamos krūtys

Moterų, sergančių piktybiniais krūties navikais, daug. Kita vertus, mirštamumas nuo šios ligos smarkiai sumažėjęs, nes laiku skiriamas adekvatus gydymas. Dar viena gera žinia – kad šiandien moterims, kurioms pašalintos krūtys (atlikta mastektomija), nėra pagrindo nerimauti dėl prarasto moteriškumo, nes, praėjus 1–2 metams po mastektomijos, ir net operacijos metu galima ir rekomenduojama atlikti krūtų rekonstrukcinę operaciją. Tokios operacijos metu, įdėdami implantus ar panaudodami savus moters audinius, gydytojai atkuria krūtis, ir moteris nesijaučia luoša, nevisavertė ar praradusi moteriškumą. Tai naujos galimybės moterims po mastektomijos. O moterims, kurioms nustatomos BRCA1/2 genų mutacijos, kurios yra vyresnės kaip 35-erių metų amžiaus ir jau turi vaikų, rekomenduojama profilaktinė abipusė mastektomija, siekiant išvengti krūties vėžio ligos ateityje. Pirmoji apie tokį drąsų pasirinkimą pasisakė garsioji aktorė A. Džoli. Mūsų šalyje profilaktinė mastektomija taip pat atliekama, ir moterų, kurios ryžtasi iš pirmo žvilgsnio galbūt drastiškai, tačiau 99 proc. nuo krūties vėžio apsaugančiai operacijai, yra.

Audronė Lukšytė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinė poliklinika, Krūtų ligų kabinetas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva