Kiaušidžių vėžys: šiuolaikinis gydymas ir ateities perspektyvos

Susirgęs bet kokia liga, ypač onkologine, kiekvienas pacientas nori būti tikras, kad sulauks veiksmingiausios ir geriausios pagalbos. Pastebima, kad daugėja pacientų, kurie aktyviai domisi savo liga, dalyvauja gydymo procese. Jiems svarbu žinoti visas naujienas ir galimybes, kurias jie galėtų aptarti su savo gydytoju. Medikai skatina šį domėjimąsi, nes kuo labiau informuotas ir motyvuotas pacientas, tuo geresni ir gydymo rezultatai.

Šiame straipsnyje gydytoja onkologė chemoterapuetė Regina Nutautienė apžvelgs naujausias kiaušidžių vėžio gydymo galimybes.

Vėlai nustatoma, todėl sunkiai gydoma

Kiaušidžių vėžys priklauso onkologinių ligų grupei, kurias itin sunku aptikti anksti. Tai lemia, kad ir gydymo rezultatai nėra džiuginantys. Kiaušidžių vėžys dažniausia nustatomas vėlyvų stadijų: apie 70 proc. atvejų diagnozuojamas išplitęs  III  ar IV stadijos vėžys. Liga vadinama tyliuoju žudiku, nes net ir ligai plintant, simptomų dažnai moterys nejaučia. Kuo vėliau onkologinė liga nustatoma, tuo labiau ribotos yra gydymo ir sveikimo galimybės.

Pasaulyje kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas 230 tūkst. moterų. Lietuvos statistika skelbia, kad mūsų šalyje apie 400-450 moterų kasmet išgirsta šią diagnozę. Keturioms iš penkių pacienčių iš karto aptinkama III-IV stadija. Kiaušidžių vėžys yra aštunta  pagal dažnumą moterų onkologinė liga. Septintą vietą ji užima moterų  mirtingumo statistikoje.

Kodėl šiuolaikiniame technologijų ir mokslo amžiuje kiaušidžių vėžys nustatomas per vėlai?

Tam tikros vėžio lokalizacijos – gimdos kaklelio, krūties, prostatos, žarnyno, melanoma turi patikros programas, kurios leidžia aptikti ligą anksti. Kalbant apie kiaušidžių vėžį, to nėra.

Kol liga „užrakinta“ kiaušidėse, t.y. yra I stadija, jokių specifinių ar nespecifinių simptomų nepasireiškia. Kai kurios moterys skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, pilvo skausmu. Tačiau paprastai tai būna ne nuolatiniai negalavimai, todėl dažniausiai jų nesureikšmina. Aptikti ligą pradinėse stadijose  gali padėti kiaušidžių echoskopija, kurios  metu vertinamas kiaušidžių dydis. Todėl labai svarbu, kad moterys ne tik reguliariai, kartą per metus lankytųsi pas ginekologą, bet ir kad kiekvieną kartą joms būtų atliekama echoskopija.

Sergant II ar III stadijos vėžiu, navikas peržengia kiaušidės ribas. Tada prie jau minėtų simptomų gali prisidėti diskomfortas virškinimo trakte, skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje (epigastriumo). Kai liga išplinta po visą organizmą (IV stadija),  pilve ima kauptis skystis (ascitas), moteris pradeda kosėti, dūsti. Kiti išplitusio vėžio simptomai yra apetito praradimas, sotumo pajūtis, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas. Tada ligą nustatyti būna lengva, tačiau išgydyti beveik neįmanoma.

Budrios turėtų būti visos moterys, tačiau kai kurioms rizika didesnė

Šia liga dažniausiai serga moterys, kurių šeimoje buvo sergančiųjų kiaušidžių, krūties, gimdos kūno ir kitų lokalizacijų vėžio atvejų. Kuo vėžio atvejų daugiau, tuo didesnė rizika susirgti.

Kiaušidžių vėžio riziką gali didinti genų pokyčiai. Moterų, kurioms nustatytos BRCA1/2 genų mutacijos, rizika padidėja 20-45 proc., o tokių yra viena iš 500. Todėl moterims, kurių mamos ar močiutės sirgo kiaušidžių vėžiu, būtinai atliekami genetiniai tyrimai, o, nustačius mutacijas, galvojama kokią profilaktiką skirti –  galbūt šalinti kiaušides, išsamiau tirti krūtis, kt.

Kita rizikos grupė – vyresnio amžiaus moterys. Didesnė rizika yra sulaukus 50-ies, tačiau nemažai serga ir jaunesnių, darbingo amžiaus moterų. Rizika susirgti padidėja negimdžiusioms, toms, kurių menstruacijos prasidėjo anksčiau, o menopauzė – vėliau. Kitaip sakant,  kuo ilgiau kiaušidės veikia, tuo didesnė tikimybė navikui rastis. Rizika padidėja ir moterims, sergančioms ginekologinėmis ligomis – kiaušidžių ligomis, endometrioze, kt. Gyvenimo būdas – nutukimas, rūkymas, nejudra – taip pat šią ligą predisponuojantys veiksniai.

Koks šiandien yra standartinis kiaušidžių vėžio gydymas?

Auksinis gydymo standartas nustačius I, II, III stadijos ligą yra operacija. Po operacijos – chemoterapija. IV stadijos atveju gydymas pradedamas nuo chemoterapijos. Gera žinia –  kad sergančioms III ir IV stadija skiriama biologinė terapija. Tai gali būti kraujotaką vėžinėse ląstelėje slopinantis preparatai – vadinamieji angiogenezės inhibitoriai. Jie gali pailginti laiką iki progresavimo, kartais suteikti radikalios operacijos galimybę.

Kalbant apie naujienas, kurios pasirodė pastaraisiais metais, reikia paminėti, kad  moterims, kurioms diagnozuojamas išplitęs vėžys, ir kurios turi BRCA1/2 genų mutacijų, po chemoterapijos gali būti skirta ir kitų biologinių vaistų, pavyzdžiui, PARP inhibitorių.

Kada veiksminga biologinė terapija stabdant vėžinį procesą?

Viena vertus, chemoterapija sunaikina daug vėžinių ląstelių, tačiau ne visas. Kita vertus, žmogaus organizmas taip sutvertas, kad stengiasi atkurti visas tiek sveiktas, tiek pažeistas ląsteles. Atstačius vėžines ląsteles, jos vėl ima nepaliaujamas dalytis ir liga plinta.  Biologinė terapija – PARP inhibitoriai – neleidžia atsistatyti pažeistoms vėžinėms ląstelėms, ir taip vėžinis procesas stabdomas.

Lietuvoje sergančios kiaušidžių vėžiu moterys gydomos pagal Europos gaires atitinkančius standartus ir algoritmus. Yra numatytas vaistų, gydymo būdų eiliškumas. Lietuvoje ligonių kasos kol kas neapmoka PARP inhibitorių, kaip palaikomojo gydymo po pirmos eilės chemoterapijos. Šiandien turime galimybių skirti šių vaistų po antros eilės gydymo.

Kaip pagerinti gydymo rezultatus?

Sveikas gyvenimo būdas turi didelę įtaką ligonės sveikatai, ligos atkryčiui ir progresavimui. Todėl svarbu keisti gyvenseną – nerūkyti, sportuoti, skirti laiko buvimui gryname ore, rinktis sveiką maistą, mažiau vartoti cukraus. Taip pat labai svarbu, kaip jau minėjau, kartą per metus lankytis pas ginekologą.

Regina Nutautienė

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva