Kiaušidžių vėžys –simptomai, diagnostika, gydymas ir gyvenimas po ligos

Medicina kasmet tobulėja, ir šiandieninis vėžio gydymas užtikrina daug geresnius rezultatus, vis dažniau leidžiančius gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Tačiau kartu onkologinės ligos – tai tokios, kurių prognozė labai priklauso nuo vėžio vietos, tipo, stadijos. Kiaušidžių vėžys, deja, šiandien dar priklauso toms ligoms, kurios dažniausiai diagnozuojamos vėlai, todėl ir prognozės būna blogesnės.

Kiaušidžių vėžys – sunkiai diagnozuojama ir prognozuojama liga

Kiaušidžių vėžys nėra labai dažna liga. Tarp visų moterų onkologinių ligų jam tenka 7–8-a vieta. Tarp moterų onkoginekologinių ligų kiaušidžių vėžys užima 3–4-ą vietą, panašiai kaip ir gimdos kaklelio vėžys. Tačiau labai svarbus dalykas, kad mirtingumo nuo onkoginekologinių ligų struktūroje kiaušidžių vėžys yra 4-oje vietoje. O jeigu kalbėtume tik apie epitelinį kiaušidžių vėžį, kuris yra dažniausias ir sudaro apie 90 proc. visų kiaušidžių vėžio atvejų, mirtingumas dar išauga ir yra pats didžiausias iš visų onkoginekologinių ligų. Ligos klasta pasireiškia tuo, kad ankstyvuoju periodu ją galima diagnozuoti tik atsitiktinai, nes jokie negalavimai tuomet moterų nevargina. Dar viena klasta – kad kiaušidžių vėžys gali vystytis labai greitai.

Rizika priklauso nuo reprodukcinio periodo trukmės, gyvensenos, genų, paveldimumo

Rizikos veiksnius galima suskirstyti į keletą grupių. Viena grupė – tai veiksniai, susiję su reprodukciniu periodu: kuo ilgiau kiaušidės funkcionuoja, tuo didesnė tikimybė atsirasti patologijai. Todėl moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti, o baigėsi vėlai, kurios negimdė, nemaitino krūtimi, nevartojo kontraceptikų, taip pat ir toms, kurioms dėl nevaisingumo buvo skatinama ovuliacija, kiaušidžių vėžio rizika yra didesnė.

Kita grupė rizikos veiksnių susijusi su gyvenimo būdu ir ligomis. Riebus maistas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, uždegiminės kiaušidžių ligos, endometriozė taip pat didina kiaušidžių vėžio riziką.

Dar viena grupė – šeiminiai / genetiniai veiksniai. Jeigu šeimoje yra sirgusių kiaušidžių, krūties, storosios žarnos, gimdos ir net prostatos vėžiu, rizika didėja. Rizika didėja ir moterims, kurioms nustatytos BRCA ½ genų mutacijos, didinančios ne tik kiaušidžių, bet ir krūties vėžio riziką.

Nespecifiniai ligos simptomai dažnai nuveda neteisingu keliu

1–2-os stadijos liga jokių simptomų neturi. Todėl anksti kiaušidžių vėžys nustatomas arba atsitiktinai, profilaktinio tikrinimo metu, arba moteriai atėjus pas ginekologą dėl kitų priežasčių, pvz., pasikonsultuoti dėl kontracepcijos ar kt. Visiškai atsitiktinai, todėl ir anksti, 1–2-os stadijos ši liga nustatoma 20–25 proc. visų kiaušidžių vėžio atvejų. Dažniausiai, daugiau nei 70 proc. atvejų, liga diagnozuojama 3–4-os stadijos, kai tam tikri simptomai jau pasireiškia. Tačiau simptomai vis tiek dažnai yra specifiniai, todėl moterys neretai varsto kitų specialistų duris, o pastarieji ligų neranda. Pavyzdžiui, gana dažnai kiaušidžių vėžys gali pasireikšti virškinamosios sistemos sutrikimais: pilvo pūtimu, skausmu, pilvo apimties padidėjimu, sunkumu skrandžio plote, atsiraugėjimu, tuštinimosi sutrikimais. Patys vėlyviausieji simptomai – svorio kritimas, apetito praradimas, skysčių pilve kaupimasis.

Noriu paraginti moteris nenumoti ranka, jeigu iš pirmo karto negalavimų priežasčių nustatyti nepavyksta. Ypač reikia būti atkaklioms, jeigu simptomai nepraeina, tęsiasi mėnesį kitą, nepadeda gastroenterologo skirti vaistai virškinimui gerinti. Nusiskundimams išliekant, reikia nenusiraminti neradus ligos, bet tęsti konsultacijas, kad būtų stebima pokyčių dinamika. Nes virškinamosios sistemos sutrikimai gali būti ir dėl dar nematomų, bet jau atsiradusių smulkių kiaušidžių ligos židinėlių ant taukinės, žarnų pasaitų, pilvaplėvės, skrandžio ir pan. Dėl šių pokyčių žarnų ir skrandžio sienelėse ir atsiranda aukščiau minėti negalavimai. Tai aptikti nėra lengva, tačiau gydytojų tikslas – net ir progresavusią ligą nustatyti kuo anksčiau.

Ankstyvos patikros programos nėra – kaip tuomet ligą nustatyti anksti?

Kiekviena moteris kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą. Tačiau liga klastinga, todėl vakar buvusi sveika, po 2–3 mėnesių moteris jau gali sirgti 3-ios stadijos kiaušidžių vėžiu. Deja, bet patikimų ankstyvos kiaušidžių vėžio ligos patikros priemonių nėra. Jungtinės Karalystės mokslininkai daug dirba šioje srityje. Šiandien manoma, kad vienintelė priemonė, kuri galėtų padėti ne užkirsti kelią ligai, o nustatyti ją kuo anksčiau, yra ultragarsinis ir kiaušidžių vėžio žymenų tyrimų derinys, atliekamas dinamikoje. Tokią patikrą siūlome moterims, kurioms yra rizikos veiksnių. Joms, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, šie tyrimai galėtų būti atliekami kartą per metus ar dažniau.

Specifinių simptomų nėra, patikros programų nėra, gal yra specifinių prevencijos priemonių?

Viena iš specifinių kiaušidžių vėžio riziką mažinančių prevencijos priemonių yra sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas. Kita specifinė ir radikali priemonė yra profilaktinis kiaušidžių šalinimas moterims, kurioms nustatytos BRCA ½ genų mutacijos. Kiaušidžių ir kiaušintakių profilaktinis šalinimas rekomenduojamas nuo 35-erių metų. Būtent tokioms jaunoms moterims pašalinus kiaušides, tikimybė nesusirgti kiaušidžių vėžiu joms yra daugiau nei 90 proc. Pašalinus kiaušides vyresnėms kaip 40 metų moterims, tikimybė joms nesusirgti šiek tiek mažėja, tačiau taip pat yra arti 90 proc. Todėl BRCA genų nešiotojos turėtų pagalvoti apie šią procedūrą, kad apsaugotų save nuo grėsmingos ligos. Kitos prevencinės priemonės yra tos pačios, kaip ir nuo kitų onkologinių ligų.

Kas sudaro kiaušidžių vėžio diagnostiką, kokios yra ištyrimo procedūros?

Kiaušidžių vėžio diagnostika prasideda nuo įprastinės ginekologo apžiūros, tik tiek, kad šios ligos diagnostika neįsivaizduojama be ultragarsinio tyrimo. Kitas žingsnis, jau įtariant ligą, vėžio žymenų tyrimai. Kokius žymenis tirti, sprendžia gydytojas. Įtariant epitelinį kiaušidžių vėžį, standartiniai CA125, HE4 vėžio žymenų tyrimai ir ROMA (angl. Risk of Ovarian Malignancy Algorithm) indekso apskaičiavimas. Tačiau yra ir neepitelinės kilmės navikų, kurie dažniau pasitaiko jaunoms moterims, net paauglėms. Tada atliekami visai kitų žymenų tyrimai.

Pačioms moterims savarankiškai, pasinaudojant akcijų pasiūlymais, tirti vėžio žymenų nerekomenduoju. Nes vėžio žymenų kraujyje gali padidėti ir sergant kitomis, nebūtinai onkologinėmis ligomis. To nežinodama, moteris gali patirti šoką, stresą, nerimą. Todėl gydytojai niekada neskatina atlikti vėžio žymenų tyrimų profilaktiškai. Šie tyrimai yra pagalbiniai diagnostiniai instrumentai šalia ginekologinės apžiūros ir ultragarso.

Kada reikalinga genetiko konsultacija?

Visos kiaušidžių vėžiu susirgusios moterys konsultuojamos genetiko. Indikacija konsultuotis gali būti, kai norima patikslinti, ar liga susijusi su genų mutacijomis, taip pat genetiniai tyrimai gali būti paskirti dėl gydymo, siekiant išsiaiškinti, kokį gydymą paskirti.

BRCA genų tyrimas rekomenduojamas visoms krūties vėžiu sergančioms moterims, kurios susirgo iki 50 m. amžiaus, taip pat ir sveikoms moterims, kurių šeimoje krūties arba ginekologiniu vėžiu sirgo bent dvi pirmos eilės giminaitės, pvz., sesuo ir mama. Genetiko konsultacija sveikoms moterims rekomenduojama ir tais atvejais, kai giminėje yra daug sergančių vėžiu. Tokiais atvejais gydytojas genetikas, surinkęs detalią susirgimų šeimoje anamnezę, nusprendžia, ar genetiniai tyrimai išvis reikalingi ir kokius juos reikia atlikti.

Radikalios operacijos sėkmė – kelias į ilgesnį gyvenimą

Jeigu nesame tikri, kad liga yra piktybinė, dažniausiai pradedame nuo tausojamosios operacijos, kai šalinamas tik cistinis darinys. Operacijos metu šis darinys gali būti siunčiamas skubiai ištirti, ir tuomet, atsižvelgiant į rezultatus, gali būti pakeistas operacijos planas.

Kai ligos diagnozė abejonių nekelia, pirmas žingsnis yra operacija, kurios metu stengiamasi pašalinti visus pokyčius. Svarbiausias veiksnys, nulemiantis gydymo veiksmingumą, yra pirminės operacijos radikalumas. Mokslo įrodyta, kad išgyvenamumas, laikotarpis be recidyvų labai priklauso nuo pirminės operacijos sėkmės. Todėl kiaušidžių vėžys turėtų būti gydomas tik specializuotuose centruose, kur gydytojai – chirurgai, ginekologai, urologai, t.y. daugiadalykė komanda, esant reikalui, gali atlikti didelės apimties radikalią operaciją: šalinti ne tik ginekologinius organus, bet ir pokyčius žarnų, diafragmos, pilvaplėvės, šlapimo pūslės ir kitose srityse.

Klinikinių tyrimų duomenys skelbia, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai operacijas atlieka daugiausia šį darbą dirbantys onkoginekologai, palyginti su bendrųjų ginekologų ir chirurgų atliktų operacijų rezultatais. Ypač pirmą kartą liga turėtų būti operuojama ten, kur galima atlikti pačią radikaliausią operaciją, po to skirti sisteminį gydymą: chemoterapiją, biologinę arba taikinių terapiją.

Jaunoms moterims, kai liga yra ankstyvos stadijos, gali būti atlikta vaisingumą tausojanti operacija, kai pašalinama tik viena kiaušidė, atliekamas chirurginis ligos stadijavimas, išsaugant kitą kiaušidę ir gimdą. Kai liga labai išplitusi ir negalima atlikti radikalios operacijos, gydymas gali būti pradedamas nuo chemoterapijos. Tai vadinamoji neoadjuvantinė chemoterapija, kurios tikslas – sumažinti ligos židinių kiekį, apimtį ir taip pagerinti sąlygas atlikti kuo radikalesnę operaciją. Tokiu atveju moteris operuojama po keleto chemoterapijos kursų.

Ar gali biologinis gydymas pakeisti chemoterapiją?

Šiandien be chemoterapijos kiaušidžių vėžio gydymas neįmanomas. Tai yra vadinamasis auksinis gydymo standartas. Tačiau galimi įvairūs deriniai: pvz., kartu su standartine chemoterapija gali būti skiriama ir angiogenezės inhibitorių. Tai biologinės terapijos preparatai, kurių užduotis – slopinti naujų kraujagyslių susidarymą navike, kas yra būtina sąlyga jam augti ir plisti. Neoangiogenezės inhibitoriai atima šią galimybę iš naviko ir taip sumažina jo metastazavimo tikimybę.

Kiti biologiniai vaistai – PARP inhibitoriai. Jie slopina tam tikrus fermentus naviko ląstelėje, kurie yra atsakingi už DNR pažaidų normalizavimą. PARP inhibitorių skiriama, jeigu sėkmingas buvo gydymas platinos preparatais ir liga atsinaujino

Geriausi rezultatai – kai liga pradinių stadijų

Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo išgyvenamumas ir laikotarpis be recidyvų yra ilgesni. Jeigu liga nustatoma 1 stadijos, 5-erių metų išgyvenamumas yra daugiau nei 90 proc., jeigu 4 stadijos – tik 20–30 proc. Išgyvenamumas priklauso nuo pradinės stadijos, ligos piktumo arba ląstelių diferenciacijos laipsnio, pirminės operacijos sėkmės, savalaikio ir adekvataus tolimesnio gydymo. Tai veiksniai, kurie gali lemti sėkmę. Tačiau individualių nuokrypių visada yra. Pasitaiko džiuginančių atvejų, kai gerų rezultatų sulaukiama gydant 4-os stadijos ligą. Tačiau, deja, bet būna ir priešingų situacijų, kai geros prognozės liga greitai progresuoja ir plinta.

Kaip dažnai reikia tikrintis po gydymo?

Pirmus dvejus metus moterys atvyksta pasitikrinti kas 3 mėn. Šią patikrą gali atlikti šeimos gydytojas, ginekologas, nebūtinai onkoginekologas, nes jos metu atliekamas bendras ginekologinis ištyrimas ir vėžio žymenų tyrimas. Vieną kartą per metus ligos išplitimui nustatyti atliekama pilvo, krūtinės ląstos ir dubens kompiuterinė tomografija arba plaučių rentgeno tyrimas ir pilvo echoskopija. 3–5-aisiais metais po gydymo stebėjimo intervalai retėja, moterys lankosi kas 6 mėn. Po 5-erių metų – vieną kartą per metus.

Gyvenimas po gydymo

Stengtis gyventi įprastinį gyvenimą, laikytis sveikos gyvensenos, būti fiziškai aktyvioms. Gydymo protokolai nerekomenduoja kokių nors papildomų priemonių, maisto papildų, padedančių sumažinti ligos atkryčio riziką. Tačiau ne paslaptis, kad moterys ieško šių priemonių, patarimų apie sveiką gyvenseną. Dietologai, mitybos specialistai galėtų patarti mitybos ir maisto produktų pasirinkimo klausimais po vėžio gydymo. Mityba iš tiesų yra labai svarbi, juk esame tai, ką valgome.

Reikėtų nepamiršti profilaktinių patikrinimų. Žinoti, kad ligos atkryčio simptomai gali būti labai panašūs ir į pirmuosius ligos simptomus. Pagrindiniai jų susiję su skysčių kaupimusi pilve, todėl gali didėti pilvo apimtis, varginti virškinimo, tuštinimosi sutrikimai, žarnų nepraeinamumo požymiai, pilvo pūtimas.

Ateityje – vaistų ir metodų deriniai

Moksliniai tyrimai vyksta nuolat. Kuriami nauji sisteminio gydymo deriniai, taikinių terapijos preparatai. Bandoma derinti skirtingas sisteminio gydymo priemones, chemoterapijos režimus, pvz., derinti chemoterapiją su imunoterapija, taikinių terapija. Šios paieškos vyksta nuolat. Nuolat atnaujinamos rekomendacijos, ir ateityje veiksmingesnių preparatų tik daugės. Kuo daugiau įvairių priemonių turės gydytojai, tuo labiau bus galima individualizuoti kiekvienos pacientės gydymą, tuo geresnių rezultatų bus galima pasiekti.

Gydytojo užduotis – išaiškinti ligos kelią

Gydytojo užduotis – išaiškinti visą nelengvą kelią, kuris moters laukia. Juk dažniausia trikdo nežinia. Todėl moterys turėtų nebijoti ir klausti visko, kas joms rūpi. Nes gydytojai ne visada supranta, kas pacientėms neaišku. Taigi pagrindinė konsultacijos užduotis – kad ir kokia būtų bloga ir sudėtinga klinikinė situacija, paaiškinti, kas pacientės laukia. Nėra padėties be išeities. Visos ligos stadijos turi savo gydymo būdus, kiekvienoje situacijoje sprendimas yra. Pacientės užduotis – psichologiškai nusiteikti tam keliui. O kad moteris galėtų nusiteikti, ji turi žinoti, koks kelias laukia. Jeigu numatoma operacija, turi būti aptarta operacijos apimtis, kam aktualu – vaisingumo išsaugojimo galimybės, stomos (žarnų išvedimo per pilvo sieną) tikimybė, kt. Jeigu numatoma chemoterapija – galimi nepageidaujami šio gydymo poveikiai. Kai moteris viską žino, supranta, morališkai tam pasiruošia ir adekvačiai reaguoja. Tiek stoma, tiek plaukų slinkimas ar kiti nepageidaujami poveikiai neatrodo taip baisiai, kai žinai, kad jie laikini. Todėl labai svarbu nebijoti gydytojų klausti, nes kvailų klausimų nėra, gali būti tik kvaili atsakymai. Amerikiečių astronomas, astrofizikas, kosmologas, rašytojas, mokslo populiarintojas ir astronomijos bei gamtos mokslų idėjų skleidėjas Karlas Edvardas Saganas sakė: „Yra naivių klausimų, varginančių klausimų, netinkamai suformuluotų klausimų, klausimų, užduotų po neadekvačios savikritikos. Bet kiekvienas klausimas yra šauksmas suprasti pasaulį.“

Prof. Daiva Vaitkienė

gydytoja ginekologė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos Onkoginekologijos centro vadovė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva