Kiaušidžių vėžys: kas turėtų sunerimti ir ieškoti pagalbos skubiai?
Karantino metu, o ir dabar, jam jau pasibaigus, gydymo įstaigos dar nedirba visu krūviu: dėl naujų reikalavimų pailgėjo konsultacijų laikas, todėl priimama mažiau ligonių. Taigi, dalis onkologinių ligonių laiku nepateko į konsultacijas dėl karantino, kitiems vizitas pas onkologą ar kitus gydytojus nusikėlė dėl išaugusių eilių. Sergančios kiaušidžių vėžiu moterys dėl to labai nerimauja, nes žino, kad, sergant onkologine liga, delsti negalima. Kita vertus, onkologinės ligos eiga gali būti skirtinga: vienu atveju greita ir agresyvi, kitu – lėtai progresuojanti. Kokiais atvejais iš tiesų gydytojo pagalbos reikėtų ieškoti kuo skubiau?
Kiekvienas kiaušidžių vėžio atvejis – individualus
Kiaušidžių vėžys turi daug veidų. Jis gali skirtis pagal histologinį tipą, stadiją, piktybiškumo laipsnį, proliferacijos (dalijimosi) indeksą ir kt.
Yra keletas histologinių tipų, iš kurių pats dažniausias – blogai diferencijuota serozinė papilinė karcinoma. Rečiau pasitaiko geriau diferencijuotos to paties tipo karcinomos ir kiti navikai, vadinamieji germinacinių ląstelių. Vėžio stadiją lemia jo išplitimas kiaušidėje, dubenyje, pilvaplėvėje, limfmazgiuose ir kituose organuose. Ankstyvoms, t.y. I–III stadijoms, priskiriami navikai, plintantys pačioje kiaušidėje, kiaušintakyje, dubenyje, pilvaplėvėje (plėvėje, dengiančioje visą pilvo ir dubens sieną ir organus) ir vietiškai esančiuose sritiniuose limfmazgiuose. Kai liga išplinta į toliau esančius organus: krūtinplėvės lapelius, tarpuplaučio ar viršraktikaulinius limfmazgius, plaučius, kepenis ar galvos smegenis, nustatoma ketvirta vėžio stadija. Piktybiškumo laipsniai yra trys. Pirmo ir antro laipsnio navikai yra gerai diferencijuoti (kuo pakitusi ląstelė artimesnė sveikai, tuo ji geriau diferencijuota), jų eiga lėtesnė, dažniau nustatomi ankstyvų stadijų. Trečio laipsnio navikai yra blogai diferencijuoti, greitai išplinta pilvaplėvėje, paraaortiniuose limfmazgiuose, linkę atsinaujinti po pirminio gydymo ir kelia daugiausia rūpesčių.
Kokiais atvejais moterys neturėtų laukti ilgose eilėse?
Efektyvių kiaušidžių vėžio profilaktinių programų nėra. Gydytojas akušeris-ginekologas, apžiūrėjęs moterį, atlikęs dubens organų ultragarsinį tyrimą ir nustatęs darinuką lyties organuose, turi atlikti papildomus tyrimus. Tai – vėžio žymenų (CA 125, HE4) tyrimas ar biopsija. Taigi moterims, kurioms ultragarsinio tyrimo metu nustatomi piktybiškumo požymiai ir yra padidėję žymenys, pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Tokiu atveju jos neturėtų laukti ilgose eilėse biopsijos ar chirurginės operacijos, nes tik atlikus biopsiją ar pašalinus auglį galutinai nustatoma vėžio diagnozė, suprantamas piktybiškumo potencialas. Pagal šiuos rezultatus rekomenduojamas gydymas ir stebėjimo taktika.
Kokie simptomai ar jau atliktų tyrimų duomenys rodytų, kad konsultacijos ar išsamesnių tyrimų reikia kuo skubiau?
Ligos pradžioje jokių simptomų nejuntama. Kiaušidžių vėžys gana dažnai diagnozuojamas III ar IV stadijos (kai liga apima visą pilvo ertmę ar metastazuoja į organus už jos ribų), nes moterys kreipiasi tik pajutusios simptomus. Taigi, kad diagnozuotume beprasidedančią onkologinę kiaušidžių ligą, moteris pas gydytoją akušerį-ginekologą turi lankytis reguliariai, kartą per metus, ir vizito metu jai turi būti atlikta dubens echoskopija.
Esant bet kokiam kiaušidžių vėžio simptomui: skausmui dubens, pilvo srityje, šlapinimosi sutrikimui, pilvo pūtimui, vidurių užkietėjimui, skausmui lytinių santykių metu, sutrikus menstruacijų ciklui, į gydytoją reiktų kreiptis nedelsiant.
Ar dėl ilgesnių pertraukų tarp gydymo seansų (pvz., karantino metu) liga gali labiau progresuoti?
Atsižvelgiant į ligos išplitimo stadiją, gydymo planą sudaro daugiadisciplininė komanda, dalyvaujant gydytojams akušeriui-ginekologui, radiologui, onkologui-chemoterapeutui. Dažnai į pagalbą kviečiami pilvo, krūtinės ar kraujagyslių chirurgai, kitų specialybių gydytojai, psichologai. Paprastai pacientės yra operuojamos, pašalinami visi matomi naviko židiniai ir pažeisti organai. Po operacijos skiriami 6 ciklai chemoterapijos, juos kartojant kas 3 savaites. Galima ir kitokia taktika: skiriami 3 chemoterapijos ciklai prieš operaciją, tada atliekama operacija, po kurios vėl tęsiama chemoterapija. Kai kuriuose vėžio centruose gali būti taikoma vadinamoji intraperitoninė chemoterapija, kai vaistai leidžiami tiesiai į pilvo ertmę. Chemoterapiniai preparatai gali būti derinami su biologiniais taikinių terapijos vaistais.
Pacientės paprastai gerai toleruoja kiaušidžių vėžio gydymą. Nors įprastų šalutinių poveikių – nuovargio, pykinimo, plaukų slinkimo – išvengti nepavyksta, tačiau sunkių nepageidaujamų reakcijų, dėl kurių tektų atidėti planuotus gydymo ciklus, būna retai. Vis dėlto, jeigu dėl sumažėjusio kraujo komponentų kiekio pertrauka tarp ciklų užtrunka kiek ilgiau, per daug liūdėti nereiktų. Netgi klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ne ilgesnis kaip vienos savaitės ciklo atidėjimas nemažina gydymo efektyvumo.
Kokie simptomai ar naujai atsiradę sveikatos būklės požymiai sergant kiaušidžių vėžiu yra tarsi raudonos vėliavėles, reiškiančios, kad pagalbos reikia kuo skubiau?
Skubiai pagalbos prireikia, kai smarkiai padidėja pilvo apimtis dėl besikaupiančio skysčio –ascito ar dusulys dėl krūtinplėvės skysčio kaupimosi – pleurito. Ūminis spazminis pilvo skausmas, vėmimas, kartu su negalėjimu pasituštinti gali rodyti žarnų nepraeinamumą. Tai rodo progresavusią ligą, bet, pritaikius įvairias priemones, ligą galima sustabdyti ir reikšmingai pailginti moters gyvenimą.
Kaip dėl koronaviruso pandemijos ir karantino pakito gydymo suteikimas kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims?
Sunkesnėmis, simptomus sukeliančiomis ligos formomis sergančios moterys, kaip ir įprastai, buvo priimamos ir operuojamos dviejų savaičių laikotarpiu. Chemoterapija buvo taikoma viso karantino metu. Manyčiau, kad profilaktinės apžiūros ir ankstyvų stadijų išaiškinimas tam tikrai daliai moterų galėjo būti atidėtas. Tačiau, jei moteris iki karantino reguliariai konsultavosi su akušeriu-ginekologu, ji gali jaustis pakankamai saugiai – trys karantino mėnesiai neturės lemiamos reikšmės ligos diagnostikai.
Gydymas Lietuvoje toks pat, kaip ir kitose šalyse
Gydymo galimybės iš tiesų labai didelės. Auksiniu gydymo standartu išlieka viso naviko pašalinimo operacija ir pooperacinė sisteminė chemoterapija. Ligai atsinaujinus, pakartotinai sprendžiama dėl chirurginio gydymo galimybės ir skiriamas gydymas vaistais. Tobulėja chemoterapiniai vaistai, prisideda biologinės taikinių terapijos preparatai. Esant mažo piktybiškumo (geros diferenciacijos) navikams, rekomenduojama ir hormonų terapija.
Gydymo galimybės Lietuvoje šiandien nesiskiria nuo kitų šalių, gydoma tik specializuotuose vėžio centruose. Galime skirti visus rekomenduojamus chemoterapinius vaistus. Pastaraisiais metais į gydymo režimą galime įtraukti naujus vaistus: angiogenezės inhibitorių ir PARP inhibitorių. Pirmasis gali būti skiriamas visoms progresavusiu kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims viename iš gydymo etapų. O PARP inhibitoriai rekomenduojami tik paveldimu vėžiu sergančioms pacientėms, kurioms nustatoma BRCA mutacija.
Norėčiau paskatinti sveikas moteris reguliariai lankytis pas akušerį-ginekologą, o sergančias neignoruoti simptomų, laikytis rekomenduojamo gydymo režimo. Tai pagrindiniai faktoriai, lemiantys ankstyvą diagnostiką ir ilgą gyvenimo trukmę susirgus.
Ateityje – labiau individualizuotas gydymas
Kaip ir gydant kitas onkologines ligas, taip ir gydant kiaušidžių vėžį, norėtųsi plačiau pritaikyti auglio mutacijų tyrimus praktikoje ir skirti vaistus, nukreiptus į taikinį naviko ląstelėje. Taigi tikimasi, kad vėžio genomo tyrimai bus atliekami platesniam pacienčių ratui, išaiškinamos reikšmingos mutacijos, ir gydymas taps labiau individualus.
Skaistė Tulytė
gydytoja onkologė-chemoterapeutė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
