Kiaušidžių vėžys: kada sulauksime progreso ir ligą bus galima nustatyti anksti?

Kiaušidžių vėžys – klastinga liga, kuri iki šiol dažniausiai nustatoma vėlyvų stadijų, todėl mažėja šansai pasveikti ir ilgai gyventi. Kokios šiandien yra galimybės ligą nustatyti anksti? Kokios yra gydymo naujienos, galbūt netolimoje ateityje sulauksime veiksmingesnių gydymo metodų ir vaistų?

Kokie yra kad ir nespecifiniai kiaušidžių vėžio simptomai, ar jie skiriasi, atsižvelgiant į tai, kokia yra ligos stadija?

Kiaušidžių vėžys vadinamas tyliuoju moterų žudikų, nes simptomai pasireiškia tik vėlyvose stadijose. Ir net tuomet kai simptomai pasireiškia, jie nebūna vertinami kaip vėžio požymiai, nes yra labai nespecifiniai. Tai:

– pilvo pūtimas ar apimties padidėjimas,

– ankstyvas sotumo jausmas valgant,

– svorio mažėjimas,

– diskomfortas pilvo apačioje,

– mėnesinių ciklo sutrikimas,

– nuovargis,

– nugaros skausmas,

– tuštinimosi įpročių pokytis (vidurių užkietėjimas ar viduriavimas),

– dažnas šlapinimasis.

Neįmanoma išskirti specifinių simptomų, atitinkančių tam tikrą stadiją. Pirmos ir antros stadijos susirgimai dažniausiai aptinkami atsitiktinai, operuojant cistinius kiaušidžių pakitimus. Simptomai dažniausiai prieš operaciją taip pat būna visiškai nespecifiniai, tokie kaip maudimas pilvo apačioje ir mėnesinių ciklo sutrikimas.

Panašūs simptomai gali pasireikšti ir kitų susirgimų metu. Pavyzdžiui, sergant endometrioze, policistinių kiaušidžių sindromo atveju ir t.t. Todėl esant naujiems sveikatos pokyčiams ir atsiradus nusiskundimams ar simptomams kurių nebuvo anksčiau, visada rekomenduojama kreiptis dėl šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo konsultacijos.

Yra duomenų, kad kartą per metus atliekamas  ultragarso tyrimas, mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio gali sumažinti 20 proc. Galbūt reikėtų organizuoti moterų raginimą ateiti pas ginekologą, pavyzdžiui, kaip kviečiama tirtis dėl krūtų vėžio ar gimdos kaklelio. Tiesiog, kasmet priminti, kad laikas pasitikrinti profilaktiškai?

Kadangi dėl nespecifinių simptomų ir tylios eigos, kiaušidžių vėžys diagnozuojamas vėlyvose stadijose, viso pasaulio mokslininkai dirba siekiant parinkti  diagnostikos metodą ar jų derinį, kuris galėtų padėti anksti diagnozuoti šį susirgimą ir moteris išgydyti. Tačiau, deja, šiuo metu nėra klinikiniais tyrimais įrodytos veiksmingos profilaktinė patikros metodikos, kurią būtų galima pritaikyti ankstyvo kiaušidžių vėžio diagnostikai.

Profilaktinės patikros tikslas – tikrinti rizikos turinčius sveikus asmenis, nustatyti ankstyvos stadijos vėžį, kai pacientas turi didžiausią šansą išgyti. Labai svarbu, kad profilaktinės patikros metodo klaidingai teigiamo rezultato tikimybė būtų kuo mažesnė, nei kiaušidžių vėžio atveju, moteris operuojama. Klaidingai teigiamas rezultatas yra tada, kai tyrimo profilaktinės patikros metu atlikus tyrimą įtariamas onkologinis susirgimas, o patikslinus kitais būdais (pavyzdžiui, kiaušidžių vėžio įtarimo atveju šalinama kiaušidė/-ės) vėžio neaptinkama.

Ieškant patikimo profilaktinės patikros metodo, vertinta žymens Ca125 ir dubens ultragarsinio tyrimo vertė. Ca125 – tai baltymas, kurio kiekis kraujyje nustatomas didesnis nei norma 80 proc. kiaušidžių vėžiu sergančiųjų pacienčių. Vis dėlto Ca125 gali būti aptinkamas padidėjęs ir esant kitoms būklėms:

– endometriozė,

– kepenų ligos (cirozė),

– uždegiminės dubens srities organų ligos,

–  plaučių, kasos, krūties vėžys.

Paminėtina, kad apie 1 proc. sveikų moterų stebimas padidėjęs Ca125. Taigi, jei moteriai nustatomas padidėjęs Ca125, ji gali sirgti kiaušidžių vėžiu arba kitu nevėžiniu susirgimu. Todėl dėl savo nespecifiškumo Ca125 negali būti naudojamas profilaktinei patikrai.

Ultragarsinis tyrimas, tai metodas, kai naudojant išorinį arba vaginalinį ultragarsinį daviklį, tiriami mažojo dubens organai, taip pat ir kiaušidės. Šiuo metodu galima aptikti iki 80-100 proc. kiaušidžių vėžio atvejų. Vis dėlto ultragarsu ne visada galima atskirti piktybinius ir gerybinius kiaušidžių susirgimus vienus nuo kitų. Tuomet pacientės gali būti be reikalo operuojamos. Todėl ultragarsinis kiaušidžių tyrimas nerekomenduojamas profilaktinei patikrai. Tačiau tai yra vienas iš pagrindinių (dažniausiai taikomų)  diagnostikos metodų.

Yra atlikta tyrimų, kuriuose stebėta Ca125 ir ultragarsinio tyrimo profilaktinės patikros nauda nustatant ankstyvą kiaušidžių vėžį. Tačiau šie tyrimai neįrodė  naudos pacienčių išgyvenamumui.

Trumpai tariant, šiuo metu nėra standartizuotos rekomenduotinos profilaktinės kiaušidžių vėžio patikros. Kasmetinė ultragarsinė kiaušidžių patikra gali būti rekomenduojama moterims, kurioms nustatyta patogeninė BRCA 1 ar 2 mutacija, ar Lynch sindromas. Amžius, nuo kurio tiriamos tokios moterys, priklauso nuo vėžinės anamnezės šeimoje. Stebėsenos planas tokioms moterims sudaromas individualiai. Taip pat nuo atitinkamo amžiaus tokioms moterims rekomenduojamas profilaktinis kiaušidžių pašalinimas.

Kiaušidžių vėžys gali būti klastingas, nes gali išsivystyti greitai, pavyzdžiui, per 3-5 mėn. Tai reiškia, kad kasmetinė patikra nepadės, ir liga bus nustatyta pavėluotai. Kaip galima šią problemą spręsti?

Kancerogenezė, t.y. normalių ląstelių suvėžėjimas, yra lėtas procesas, kuris gali trukti metus ir ilgiau. Vėžinės ląstelės dauginasi dvigubėjimo principu, t.y. iš vienos ląstelės dvi, iš dviejų keturios, iš keturių aštuonios ir t.t. Taigi pradžioje vėžinė liga dauginasi ir plečiasi lėtai. Vis dėlto kuo daugiau vėžinių ląstelių, tuo labiau pastebimas ligos didėjimas. Kadangi ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys aptinkama retai, tai ligą aptikus pažengusią, gali susidaryti įspūdis, kad liga progresuoja gretai. Problema, kad neturime patikimo metodo anksti nustatyti  kiaušidžių vėžį, kai ją išspręsime, tokį  būdą turėsime.

Gal yra naujų rizikos veiksnių? Kokioms moterims šios ligos rizika didesnė?

Naujų rizikos veiksnių nėra nustatyta ir jie išlieka tie patys:

– Vyresnis amžius. Tarp jaunesnių nei 40 metų moterų, kiaušidžių vėžys aptinkamas itin retai. Tuo tarpu daugiau nei pusė visų atvejų nustatoma 63 metų ir vyresnio amžiaus moterims.

– Kiaušidžių vėžys tarp pirmos eilės giminaičių. Jei mama, sesuo ar dukra serga kiaušidžių vėžiu, tokios moterims sirgti šia liga rizika didesnė. Rizika didėja, jei sergančių giminaičių skaičius didesnis.

– Nustatyta patogeninė BRCA 1 ar 2 mutacija. Nustačius BRCA 1 mutaciją, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra 35-70 proc. Tai reiškia, kad iš 100 moterų su šio tipo mutacija, kiaušidžių vėžiu susirgs 35-70. Esant BRCA 2 mutacijai, ši rizika siekia 10-30 proc. Tuo tarpu bendroje populiacijoje, nesant šių mutacijų, riziką per gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu siekia 2 proc.

– Vaikų neturėjimas. Jei moteris pirmo vaiko susilaukia vyresnė nei 35 metų ar iš viso yra negimdžiusi, rizika susirgti šia liga ženkliai didesnė, nei toms kurios gimdė.

– Antsvoris. Tiesioginio ryšio mechanizmas tarp antsvorio ir kiaušidžių vėžio nėra iki galo aiškus. Tačiau žinoma, jei kūno masės indeksas > 30, rizika susirgti šia liga didesnė. Be to, išgyvenamumas susirgus, moterų su antsvoriu, blogesnis.

Kokios kitos ligos, taip pat ir onkologinės, gali didinti kiaušidžių vėžio riziką?

Jei šeimoje yra sergančių žarnyno ar krūties vėžiu, jei moteris pati turi šiuos susirgimus, rizika sirgti kiaušidžių vėžiu gali būti didesnė. Tai susiję su galimomis genetinės mutacijomis. Kaip jau minėjau anksčiau, BRCA 1 ar 2 mutacija, Lynch ir kiti genetiniai sindromai.

Kokios gydymo galimybės yra šiandien?

Kiekvienu atveju gydymo planas aptariamas su paciente. Įvertinamos visos gydymo galimybės, alternatyvos, pacientės gretutinės ligos ir pageidavimai.

Ankstyvo kiaušidžių vėžio gydymas pradedamas nuo operacijos. Šalinama gimda, kiaušintakiai, kiaušidės ir taukinė. Operuojamas gali būti ir pažengęs ar išplitęs kiaušidžių vėžys, esant geram atsakui į sisteminį gydymą.

Po operacijos ir esant pažengusiai ar išplitusiai ligai, auksiniu gydymo standartu lieka chemoterapinis gydymas. Esant 4-os stadijos ar kelintą kartą atsinaujinusiai ligai, kartu su chemoterapija skirtina biologinė terapija. Esant tam tikro tipo kiaušidžių vėžiui gali būti skiriama imunoterapija. Nustačius BRAC 1 ar 2 mutaciją, skirtinas gydymas taikinių terapija PARP inhibitoriais. Deja, ne visi metodai jau kompensuojami Lietuvoje.

Kaip gali keistis gydymas ateityje?

Pastarąjį dešimtmetį visa medicina juda individualizuoto gydymo link. Tai reiškia, kad tiriamos tam tikros individualios paciento savybės, kai nustačius tam tikrus pakitimus skiriamas ta kryptimi nukreiptas gydymas. Tas pats vyksta i onkologijoje. Tiriamos tam tikros genų ar receptorių mutacijos/raiška ir nustačius pakitimus skiriama atitinkama taikinių terapija.

Aušra Bankauskaitė

gydytoja onkologė chemoterapeutė

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva