Kiaušidžių cistos: ar visada tai yra vėžio signalas?
Onkologinės ligos tampa lėtinės, t.y. daugėja žmonių, kurie po vėžio diagnozės ilgai ir kokybiškai gyvena. Kita vertus, ar pavyks įveikti ligą, priklauso nuo daugelio dalykų, taip pat ir ligos lokalizacijos. Žinoma, kad tam tikros vėžinės ligos pasižymi didesniu mirtingumu, palyginti su kitomis. Viena tokių – kiaušidžių vėžys. Tai sudėtinga, dideliu atkryčių tikimybe pasižyminti ir negreitai diagnozuojama liga. Todėl net apie 75 proc. atvejų nustatomas III ar IV stadijos. Kas galėtų padėti aptikti ligą anksti? Galbūt pirmasis požymis yra kiaušidžių cistos? Ar kiaušidžių cistos – visada vėžio signalas?
Kodėl vystosi cistos ir kokios jos būna?
Kiaušidės yra nedidelis porinis organas moters kūne, gaminantis kiaušidžių hormonus, nuo kurių priklauso ir menstruacinis ciklas. Išsekus kiaušidžių veiklai, nevyksta menstruacijos, prasideda menopauzė. Kiaušidės yra puikiai matomos ir vertinamos atliekant jų apžiūrą ultragarsu per makštį, pilvo sieną arba tiesiąją žarną. Tiriant ultragarsu kiaušidžių cista atrodo kaip taisyklinga įvairaus dydžio apvali ar ovali struktūra užpildyta skysčiu.
Visuose moters amžiaus tarpsniuose kiaušidėse gali susidaryti cistos, kurios skiriasi savo kilme ir reikalauja arba nereikalauja gydymo.
Kiaušidžių cistos gali būti gerybinės, ribinio piktybiškumo ir piktybinės. Pagrindinė ginekologinio tyrimo ultragarsu užduotis yra atskirti, ar cista turi nors vieną piktybiškumo požymį, nes nuo to priklauso ir taktika, ką toliau reikės daryti. Didžioji dauguma cistų, kurios susiformuoja kiaušidėse būna gerybinės ir tik retais atvejais– piktybinės. Vienos iš dažniausiai atsirandančių gerybinių cistų yra funkcinės cistos, susijusios su kiaušidžių veikla ir menstruacinio ciklo hormonine reguliacija. Šios cistos būna tik vaisingo amžiaus moterims (nuo pirmų mėnesinių iki menopauzės). Dažniausiai jos išnyksta po kelių menstruacinių ciklų, ir jų gydyti neprireikia.
Kitos cistos, tokios kaip endometrioidinės kiaušidžių cistos, taip pat yra gerybinės. Tačiau joms gydyti gali būti skirta hormonų terapija, o kartais ir operacija. Dar kitos gerybinės cistos – dermoidinės. Pastarosios yra įgimtos. Jos dažniausiai nustatomos 20-40 metų amžiaus moterims. Jas pašalinti galima tik atlikus operaciją.
Gerybinių cistų supiktybėjimo tikimybė yra nedidelė. Nėra duomenų, kad kuri nors iš gerybinėms priskiriamų cistų rūšių būtų ikivėžinė būklė. Kitaip tariant, kiaušidės cistos stebėjimas, ją vertinant ultragarsu po 3-6 mėnesių, yra pakankamai saugi taktika onkologine prasme.
Kuo gali komplikuotis gerybinės kiaušidžių cistos?
Gerybinės kiaušidžių cistos didėdamos gali sukelti pilvo skausmus, gali plyšti, todėl retais atvejais gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taip pat cistos kartu su kiaušide gali apsisukti. Tai sukelia kraujotakos sutrikimą kiaušidėje. Kiaušidė gali prarasti gyvybingumą ir gali reikėti skubios operacijos, gali tekti pašalinti pakitusią kiaušidę.
Ką daryti, jei cista atrodo piktybiškai?
Jei tiriant ultragarsu, kiaušidžių cistose yra randama piktybiškumo požymių, gali tekti atlikti papildomų tyrimų: vėžio žymenų, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Kokia tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu?
Esant cistoms, kiaušidžių vėžio tikimybė nėra didelė: 1-2 proc. moterų per gyvenimą suserga kiaušidžių vėžiu. Kiaušidžių vėžys pasaulyje užima 6-7 vietą tarp moterų piktybinių navikų ir 2-ą tarp piktybinių ginekologinių susirgimų. Lietuvoje kasmet kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta daugiau kaip 400 moterų.
Kas lemia kiaušidžių vėžio atsiradimą?
Yra žinomi veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu:
– vyresnis nei 60 m. amžius, anksti (iki 12 metų) prasidėjusios ir vėlai (vyresniems kaip 52 m.) pasibaigusios mėnesinės;
– genetiniai veiksniai (pirmos eilės giminaičiai, sirgę kiaušidžių vėžiu; nustatytos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos; Linč‘o sindromas ir kt.);
– moteris nėra gimdžiusi;
– ligos – endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas ar dubens uždegiminė liga, nevaisingumas – riziką didina neženkliai;
– ilgalaikis kontaktas su talku, asbestu;
– rūkymas ir kūno masės indeksas didesnis kaip 30 kg/m2.
Kai kurių paminėtų rizikos veiksnių įtaka yra didesnė, kai kurių – mažesnė.
Kas gali padėti išvengti kiaušidžių vėžio?
Iš tiesų, žinomi ne tik kiaušidžių vėžio tikimybę didinantys, bet ir ją mažinantys veiksniai (tarsi atliekantys apsauginę funkciją). Tai:
– nėštumas ir gimdymas;
– naujagimio maitinimas krūtimi;
– ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas (> 5m.);
– ankstyva menopauzė;
– kiaušintakių perrišimas;
– profilaktinis kiaušidžių su kiaušintakiais šalinimas (ypač svarbus moterims, kurioms nustatytos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos; MSH, RAD genų pokyčiai);
– sveikas gyvenimo būdas.
Ką jaučia moterys susirgusios kiaušidžių vėžiu?
Paprastai ligos pradžioje moterys nejaučia nieko. Ankstyvose stadijose kiaušidžių vėžys specifinių simptomų neturi, todėl literatūroje kiaušidžių vėžys dar vadinamas „tyliuoju žudiku“. Nesant simptomų kiaušidžių vėžys ilgą laiką gali būti neįtartas, nenustatytas ir tik vėlesnėse stadijose atsiranda nespecifiniai simptomai, kurie verčia kreiptis į gydytojus. Tai:
– pilvo pūtimas;
– dubens, pilvo ar nugaros skausmas;
– pilvo apimties padidėjimas ir diskomfortas (dažniausiai dėl besikaupiančio skysčio pilve);
– pykinimas, vėmimas;
– greitas sotumo jausmas;
– vidurių užkietėjimas;
– svorio mažėjimas;
– dusulys;
– urologiniai simptomai (dažnas šlapinimasis ir kt.).
Kokią reikšmę turi kiaušidžių vėžio žymens tyrimas diagnozuojant kiaušidžių vėžį?
Kiaušidžių vėžio žymuo (CA-125) yra nespecifinis ir jo padidėjimas ar normalus kiekis kraujyje neatsako į klausimą, sergate kiaušidžių vėžiu ar ne, nes šio baltymo padidėjimas kraujyje gali būti nustatomas įvairių kitų patologijų metu, o normalus jo kiekis nepaneigia vėžio galimybės. Tik apie 50 proc. ankstyvo kiaušidžių vėžio atvejų yra randamas Ca-125 pakilimas, bet jei ultragarsu bus rasta cista kiaušidėse, ypač menopauzės laikotarpiu, dažniausiai bus atliekamas ir Ca-125 žymuo. Ar reikalinga šį tyrimą atlikti, turi nuspręsti Jus konsultuojantis akušeris ginekologas įvertinęs nusiskundimus, anamnezę, ultragarsinio tyrimo radinius ir kt.
Ar reikia reguliariai lankytis pas ginekologą?
Daugumos kiaušidžių cistų susidarymo išvengti nepavyks, bet reguliarus lankymasis pas ginekologą ir atliekami dubens tyrimai ultragarsu padeda atsiradusius pakitimus nustatyti anksčiau. Moterys turi atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius mėnesinių ciklo sutrikimus, neįprastus ankščiau nebuvusius pojūčius pilve, ypač tuos, kurie trunka ilgiau ir šių simptomų neignoruoti, o kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu neturite jokių nusiskundimų, lankykitės pas ginekologą kartą per metus. Anksti nustačius kiaušidžių vėžį, gydymo rezultatai yra geriausi, dauguma tokių moterų po gydymo gyvena ilgai ir kokybiškai. Reguliariai lankytis pas ginekologą reikėtų ne vien dėl galimų pakitimų kiaušidėse, bet ir dėl galimos gimdos, makšties ir vulvos patologijos.
Kokie yra kiaušidžių vėžio gydymo būdai?
Kiaušidžių vėžys yra gydomas kombinuojant kelis būdus. Pirmiausia, jei atlikus tyrimus manoma, kad bus galima pašalinti visus atsiradusius vėžio židinius, pacientės yra operuojamos. Tokiu atveju atliekama didelės apimties operacija: pašalinama gimda su kiaušidėmis ir kiaušintakiais, taukinė ir visi matomi vėžio židiniai. Po operacijos, gavus histologinio tyrimo atsakymą ir nustačius kiaušidžių vėžį, visos pacientės turi būti konsultuojamos gydytojo genetiko ir gydytojo onkologo. Didžiajai daugumai moterų, kurioms nustatytas kiaušidžių/kiaušintakio/pilvaplėvės vėžys, pasveikus po operacijos, skiriamas ir sisteminis gydymas:
– chemoterapija;
– biologinė terapija;
– PARP inhibitoriai (poliadenozino difosfato ribozės polimerazės inhibitoriai). Klinikiniai tyrimai rodo, kad, esant nustatytai BRCA1/2 genų mutacijai, šie vaistai yra teikiantys daug vilčių;
– imunoterapija.
Visi šie gydymo būdai gali būti derinami tarpusavyje. Gydytojas onkologas, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs klinikinę situaciją, nusprendžia, koks gydymo būdas yra racionaliausias ir galėtų būti efektyviausias. Kartais gydymą gali tekti pradėti nuo chemoterapijos, o operaciją atidėti vėlesniam laikui.
Apjungiant medikų ir mokslininkų jėgas, nuolat atliekami moksliniai tyrimai, siekiant geriau suprasti vėžio ląstelių elgseną, ieškant naujų efektyvesnių kiaušidžių vėžio gydymo būdų.
Gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. Saulius Paškauskas
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
Literatūros sąrašas:
- Nag S, Aggarwal S, Rauthan A, Warrier N. Maintenance therapy for newly diagnosed epithelial ovarian cancer- a review. J Ovarian Res. 2022 Jul 28;15(1):88. doi: 10.1186/s13048-022-01020-1.
- A. Ledermann, F. A. Raja, C. Fotopoulou, et. al, on behalf of the ESMO Guidelines Working Group. Newly diagnosed and relapsed epithelial ovarian carcinoma: ESMO Clinical Practice Guidelines for diagnosis, treatment and follow-up.2021.
- Stewart C, Ralyea C, Lockwood S. Ovarian Cancer: An Integrated Review.
- Semin Oncol Nurs. 2019;35(2):151-156. doi: 10.1016/j.soncn.2019.02.001.
- Lheureux S, Gourley C, Vergote I, Oza AM. Epithelial ovarian cancer. 2019; 23;393(10177):1240-1253. doi: 10.1016/S0140-6736(18)32552-2.
- Colombo N, Sessa C, du Bois A, Ledermann J, McCluggage WG, McNeish I, Morice P, Pignata S, Ray-Coquard I, Vergote I, Baert T, Belaroussi I, Dashora A, Olbrecht S, Planchamp F, Querleu D; ESMO-ESGO Ovarian Cancer Consensus Conference Working Group. ESMO-ESGO consensus conference recommendations on ovarian cancer: pathology and molecular biology, early and advanced stages, borderline tumours and recurrent disease. Ann Oncol. 2019 May 1;30(5):672-705. doi: 10.1093/annonc/mdz062.
