Kas šiandien yra sėkmingas krūties vėžio gydymas?

12.11.2019 | Naujausi

Onkologinių ligų gydymas tobulėja, kuriami nauji vaistai, terapijos metodai, padedantys sėkmingiau gydyti, užtikrinantys kuo ilgesnį gyvenimą be ligos arba net visišką jos atsitraukimą. Ši žinia suteikia vilties. Tiesa, medikai visada pabrėžia, kad vien jų pastangų nepakanka, būtina, kad ir pati ligonė norėtų pasveikti.

Kas šiandien yra sėkmingo krūties vėžio gydymo pagrindas? Ką turėtų padaryti pati moteris, kaip pasiruošti gydymui?

Kokie pagrindiniai gydymo būdai ir kaip parenkamas gydymas

Krūties vėžio gydymas gali būti lokalus ir sisteminis. Lokalus vėžio gydymas – tai operacija, kai navikas pašalinamas, ir švitinimas, kai jis veikiamas tikslingai nukreiptais spinduliais. Sisteminis gydymas – kai vėžinės ląstelės naikinamos visame organizme. Sisteminiam gydymui priskiriama chemoterapija, hormonų, biologinė ir imunoterapija.

Krūties vėžio gydymo metodų pasirinkimas priklauso nuo:

  • naviko dydžio;
  • išplitimo į limfmazgius;
  • pažeistų limfmazgių skaičiaus;
  • išplitimo į kitus organus;
  • jautrumo hormonų (estrogenų/progesterono) receptoriams;
  • jautrumo HER2 receptoriams;
  • piktybiškumo laipsnio;
  • proliferacijos (ląstelių dalijimosi) indekso.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, parenkamas kompleksinis vėžio gydymas. Operacija dažniausiai atliekama visoms moterims. Tačiau prieš operaciją dar gali būti paskirtas neoadjuvantinis gydymas – chemoterapija arba hormonoterapija. Priešoperacinis gydymas skirtas navikui sumažinti, vėžio pažeistiems limfmazgiams sunaikinti, kad būtų galima naviką pašalinti. Jeigu navikas yra tik krūtyje, limfmazgiuose neišplitęs, dažnai pradedama nuo chirurginio gydymo. Po operacijos moters laukia adjuvantinis arba pridėtinis gydymas, skirtas galimiems mikroskopiniams naviko židiniams sunaikinti. Adjuvantinį gydymą, atsižvelgiant į visus prognostinius, predikcinius veiksnius, sudaro chemoterapija, hormonų, biologinė terapija.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 50 proc. atvejų aptinkamas 1–2 stadijos krūties vėžys. Tokiu atveju dažniausiai gydymo schema būna tokia: operacija, spindulinė terapija, hormonų terapija ir chemoterapija. Tačiau apie 10–15 proc. atvejų kasmet nustatoma 4 stadijos liga. Tokiu atveju tinka tik sisteminis gydymas. Lokalūs gydymo metodai prasmės neturi, nes prognozę nulemia organų, į kuriuos išplito liga, pažeidimai: jeigu metastazės kepenyse – tai kepenų, jeigu plaučiuose – plaučių būklė. Diagnozavus 4 stadijos ligą, išgyvenamumo vidurkis yra 2–3 metai. Tačiau 10–15 proc. navikų yra labai jautrūs chemoterapijai, hormonų terapijai, ir tada moteris gali gyventi 10–15 metų.

Kaip nepaskirti nereikalingo gydymo?

Vėžio gydymas dažnai alinantis. Todėl sergant šia liga aktualu, kad nebūtų paskirtas nereikalingas gydymas. Kaip to pasiekti?

Retais atvejais, kai nustatoma ankstyva ligos stadija ir moteris nori išvengti chemoterapijos, galima rekomenduoti atlikti mokamus genetinius molekulinius tyrimus. Tokiu atveju yra ištiriama apie 50 genų variantų ir nustatoma ligos atsinaujinimo rizika. Yra vertinama, ar chemoterapija duos daugiau naudos, ar žalos. Tačiau tai nėra 100 proc. garantija, šis tyrimas parodo tik ligos atsinaujinimo tikimybę.

Kita situacija, kai genetiniai tyrimai gali padėti parinkti gydymą, yra ligai progresavus. Tokiais atvejais tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kokia biologinė terapija bus naudinga.

BRCA genų mutacijų tyrimų rezultatai naudingi vėžio prevencijai. Jei moteris turi šių genų pakitimų ir serga krūties vėžiu, jai rekomenduojama profilaktiškai šalinti kiaušides, nes labai padidėja kiaušidžių vėžio rizika. Šioms moterims dažniau atliekamas krūtų magnetinio rezonanso tyrimas, nes yra tikimybė, kad liga atsiras ir kitoje krūtyje.

Kas naujo gydymo hormonais srityje?

Hormonų terapija yra veiksminga toms moterims, kurių navikų ląstelių paviršiuje yra hormonų (estrogenų ir / ar progesterono) receptorių, t. y. kai yra vadinamieji teigiami estrogenų receptoriai (ER+) arba teigiami progesterono receptoriai (PR+). Nustatyta, kad iki 80 proc. krūties navikų yra jautrūs šiems receptoriams. Taigi hormonų terapija yra skiriama beveik visoms krūties vėžiu sergančioms moterims.

Hormonų terapija skiriama iš karto po operacijos ir gydymas tęsiamas 5–10 metų, taip pat ji skiriama, jeigu liga atsinaujina. Jeigu metastazių yra kauluose, odoje, pavienių plaučiuose, dažniausiai liga nėra agresyvi ir pirmiausia skiriamas gydymas hormonais, o ne chemoterapija. Chemoterapija rekomenduojama tada, kai liga sparčiai vystosi, yra metastazių kepenyse, plaučiuose.

Hormonų terapija padeda sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti gyvenimą. Hormonų terapijos vaistai skiriami atsižvelgiant į moters amžių, ligos eigą, anksčiau taikytą gydymą, tai gali būti antiestrogenai, aromatazės inhibitoriai, konkurencinio veikimo estrogenų receptorių antagonistai, liutenizuojančio hormoną atpalaiduojančio hormono analogai, progestinai.

Gydymą stengiamasi nuolat tobulinti, ieškoma veiksmingesnių vaistų, jų derinių. Pavyzdžiui,  gydymas hormonų terapija ir biologinės (arba taikinių) terapijos CDK4/6 inhibitoriais, suteikia vilties išplitusiu ar lokaliai progresavusiu vėžiu sergančioms moterims, kurioms nustatomas hormonams jautrus, tačiau HER2 neigiamas navikas.

Naujienos skiriant biologinį gydymą

Biologinė terapija – tai vaistai, kurie tikslingai veikia vėžines ląsteles, neveikdami sveikųjų. Biologinė terapija skiriama moterims, kurioms nustatomas HER2 teigiamas vėžys. Jis sudaro apie 20 proc. visų vėžio tipų, pasižymi agresyvesne eiga, dažniau metastazuoja į visceralinius organus. Biologinės terapijos vaistų taip pat atsiranda vis naujų.

Pastarųjų metų taikinių terapijos naujiena – PARP inhibitoriai, kurie mūsų šalyje kompensuojami kiaušidžių vėžiui gydyti. JAV ir Europoje gydymas PARP inhibitoriais jau patvirtintas itin agresyvia krūties vėžio forma sergančioms moterims – toms, kurioms nustatomas trejopai neigiamas krūties vėžys (kai navikas nėra jautrus nei estrogenams, nei progesteronui, nei HER2 receptoriams). Toks navikas dažnai aptinkamas turinčioms BRCA genų mutacijų. Šioms moterims pati naujausia ir daugiausia vilčių teikianti terapija – PARP inhibitoriai. Tyrimais patvirtinta, kad gydymas PARP inhibitoriais lėtina krūties vėžio augimą. Lietuvoje krūties vėžio gydymas PARP inhibitoriais kol kas nėra kompensuojamas. Šiandien mūsų moterims šis naujos kartos gydymas gali būti skiriamas, jei jos dalyvauja klinikiniuose naujų vaistų tyrimuose ar specialiose paramos programose.

Imunoterapija kovai su krūties vėžiu

Nobelio premijos laureatai sukūrė vaistus, kurie paveikia imuninę sistemą taip, kad ji sugeba atpažinti ir naikinti nuo jos bandančias pasislėpti vėžines ląsteles. Šių vaistų veiksmingumas klinikiniais tyrimais buvo patvirtintas gydant melanomą. Šiandien pasaulyje vyksta daugybė tyrimų, kurie nagrinėja imunoterapijos naudą esant įvairioms vėžio lokalizacijoms. Taip pat gauta gerų rezultatų derinant imunoterapiją su chemoterapijos vaistais.

Nobelio premijos laureatas T. Honjo atrado baltymą PD1, kuris aptinkamas T ląstelių (imuninių ląstelių, naikinančių vėžines ląsteles) paviršiuje. PD1 blokada pasirodė labai efektyvi gydant krūties vėžį.

Šios krūties vėžio gydymo (hormonų terapijos, biologinės ir imunoterapijos) naujienos buvo pristatytos svarbiausiame onkologijos srityje dirbantiems medikams renginyje – spalio mėnesį Barselonoje (Ispanija) vykusiame Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) kongrese, kuriame dalyvavo per 36 tūkst. gydytojų iš viso pasaulio.

Patarimai: kaip pasiruošti gydymui?

Išgirdusi diagnozę, moteris turi suvokti, kad ji šiuo metu serga, o gydytojas yra jos pagalbininkas. Neiti pas gydytoją su baime, kad ją nuskriaus, netinkamai gydys. Gydytoją vertinti kaip patarėją ir žmogų, kuris padės įveikti ligą. Nesidrovėti ir pasinaudoti psichologo konsultacija.

Šiandien kiekviena moteris gali pasirinkti gydytoją. Vienai reikia, kad gydytojas ne tik profesionaliai gydytų, bet ir paglostytų, kitai – sudrausmintų, subartų, trečiai – paskatintų ir t.t. Taigi patariu pasirinkti tokį gydytoją, kuriuo moteris pasitikės ir kurio nurodymus vykdys. Apie ligą būtina pranešti šeimai. Savo praktiniame darbe pastebiu, kad daug geriau gydymo procesas vyksta, kai moterį palaiko šeima.

Sėkmingo krūties vėžio gydymo pagrindas, arba ką turi padaryti moteris:

  • Suvokti, kad serga, nebėgti ir nesislėpti nuo šios realybės.
  • Pranešti apie ligą šeimai.
  • Išsirinkti medikų komandą, kuria pasitiki.
  • Vykdyti gydytojų nurodymus.
  • Laikytis sveikos gyvensenos principų.

 

Regina Nutautienė

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

Pasidalink šiuo straipsniu!