Kas šiandien laukia moters, susirgusios kiaušidžių vėžiu?

Kasmet mūsų šalyje kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 400–450 moterų. Galbūt gali atrodyti, kad tai nėra didelis skaičius, bet… už kiekvieno skaičiaus yra gyvas žmogus – mama, dukra, močiutė. Deja, bet šiandien kiaušidžių vėžys nėra ta liga, kurios gydymo rezultatai džiugintų. Taip, galimybės plečiasi, tačiau kiaušidžių vėžys vis dar išlieka dažniausia moterų mirties nuo onkoginekologinių ligų priežastis.

Koks gydymas šiandien laukia kiaušidžių vėžiu susirgusių moterų? Ar Lietuvoje gydoma taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse?

Kiaušidžių vėžys – liga, kurią anksti aptikti vis dar sunku

Svarbiausias gydymo sėkmę nulemiantis veiksnys yra savalaikė diagnozė. Deja, kiaušidžių vėžys net 75 proc. atvejų nustatomas 3–4 stadijos. Tokia grėsminga statistika ne vien Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse. Vėliau aptikus ligą, blogesni ir gydymo rezultatai. Šiandien, nustačius pirmą kiaušidžių vėžio stadiją, penkerius metus išgyvena apie 93 proc. moterų, o iš sergančių 3–4 stadijos vėžiu – tik 17–28 proc. Bendras penkerių metų išgyvenamumas tėra 45 proc., todėl ši liga yra aktuali visame pasaulyje.

Vėlyvą diagnostiką ir su tuo susijusius gydymo rezultatus lemia tai, kad liga neturi jokių specifinių simptomų. Tiesa, tuo pasižymi visos onkologinės ligos. Tačiau kitos dažnos ligos, tokios kaip krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžys, turi veiksmingas ankstyvos diagnostikos programas. Kiaušidžių vėžys neturi specifinės atrankos, kuri padėtų aptikti jį anksti. Tiesa, buvo atliekami tyrimai, kurie vertino informatyvaus CA125 žymens ir transvaginalinio ultrgarsinio tyrimo, kaip galimų ligos atrankos kriterijų, veiksmingumą ankstyvai kiaušidžių vėžio diagnostikai. Deja, rezultatai neparodė šių priemonių naudos.

Dažniausias ir pikčiausias – epitelinis kiaušidžių vėžys

Kiaušidžių vėžys, ypač pradinių stadijų, – besimptomė liga. Ar tai reiškia, kad nėra kitos išeities, kaip tik laukti simptomų, t.y. ligos išplitimo? Tikrai ne. Viena vertus, yra tam tikri nespecifiniai simptomai, į kuriuos moterys turėtų ne numoti ranką, o išsiaiškinti priežastį. Taigi apie galimą kiaušidžių vėžį gali pranešti:

• bendras silpnumas,
• svorio kritimas,
• pilvo apimties didėjimas (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje byloja apie ligos išplitimą, pilvas tampa išsipūtęs, kietas tarsi kamuolys, o moterys atrodo lyg nėščios),
• pilvo skausmas (dažniausia įvardijamas pilvo apačios, juosmens, strėnų skausmas),
• išskyros iš makšties,
• šlapimo susilaikymas ar dažnas šlapinimas (navikas auga ir gali spausti šlapimo pūslę),
• tuštinimosi sutrikimai (navikas gali spausti tiesiąją žarną, todėl varginti užkietėję viduriai),
• dusulys (paneša, kad plaučiuose kaupiasi skysčiai, tai yra IV stadijos požymis).

Sergamumo pikas – 55–64 metai

Kiaušidžių vėžys skirstomas į dvi grupes: epitelinį, kuris yra dažniausiai nustatomas, pikčiausias, sudarantis apie 90 proc. visų vėžio atvejų, ir neepitelinį, kuriam tenka likę 10 proc. Epiteliniu kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga moterys po menopauzės: sergamumo pikas – 55–64 metai. Neepiteliniu kiaušidžių vėžiu serga jaunesnės moterys, jis dažniausiai nustatomas ankstyvų stadijų.

Epitelinis kiaušidžių vėžys pagal naviko histologiją dar skirstomas į penkis tipus:

• mažo laipsnio serozinis (susijęs su serumu – skysta, skaidria kraujo dalimi);
• didelio laipsnio serozinis;
• mucininis (gleivinis);
• endometrioidinis (susiformavęs vidiniame gimdos sluoksnyje);
• šviesių ląstelių.

Dažniausiai sutinkamas yra didelio laipsnio serozinis epitelinis kiaušidžių vėžys. Šios ligos klasta ta, kad, nepaisant gydymo, kuris pradžioje būna veiksmingas, ilgainiui liga vis tiek atsinaujina.

Būtinas tyrimas dėl BRCA1 ir BRCA2 genų

Kiaušidžių vėžio riziką didina kai kurie genų pokyčiai. Pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios gali būti nustatomos vienai iš 500 moterų. Nustatyta, kad BRCA1 geno mutacija padidina kiaušidžių vėžio išsivystymo riziką 40-60 proc., o BRCA2 geno mutacija– 18-30 proc. Tačiau šie genetiniai tyrimai yra svarbūs ne tik vėžio prevencijai, ne tik, kaip rizikos veiksnys, apie kurį žinanti moteris galėtų imtis ir specialių profilaktikos priemonių. Žinoti, ar moteris yra šių genų nešiotoja svarbu ir jau susirgus kiaušidžių vėžiu, nes tai lemia gydymo pasirinkimą ir pažangios biologinės terapijos skyrimą. Todėl visos moterys, kurioms diagnozuojamas kiaušidžių vėžys, siunčiamos konsultuoti pas genetiką, kad būtų nustatyta, ar yra BRCA1/2 genų mutacijų.

Koks gydymas laukia susirgus?

Nepaisant nedžiuginančių prognozių, kiaušidžių vėžio gydymo galimybės nuolat plečiamos, o gydymo rezultatai gerėja. JAV duomenimis, palyginti su 1970 m., išgyvenamumas susirgus kiaušidžių vėžiu išaugo 30 proc.

Gydymas nustačius kiaušidžių vėžio diagnozę yra operacija, chemoterapija, hormonų terapija, taikinių terapija ir šių metodų deriniai. Operacija atliekama visada. Jos metu stengiamasi pašalinti visus vėžio pažeistus audinius ir organus: atsižvelgiant į ligos išplitimą šalinamos kiaušidės, gimda, limfmazgiai, kiti audiniai. Po to gydymas gali skirtis atsižvelgiant į vėžio tipą.

Jeigu nustatomas pradinių stadijų neepitelinis kiaušidžių vėžys (ši vėžio forma dažniausiai ir nustatoma anksti), neretai gali užtekti vien operacijos. Jeigu liga progresavusi, skiriama chemoterapija. Daugiausiai problemų kelia epitelinio kiaušidžių vėžio formos. Šio vėžio tipo standartinį gydymą sudaro operacija ir chemoterapija. Po gydymo, kuris trunka apie pusmetį, stebima, ar liga atsinaujina. Jeigu liga atsinaujina vėliau kaip po 6 mėn., ir moteris turi BRCA1/2 genų mutacijų, skiriamas palaikomasis biologinis gydymas PARP inhibitoriais. Chemoterapijos tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles. PARP inhibitorių tikslas – neleisti chemoterapijos metu pažeistoms vėžinėms ląstelėms pasveikti, vėl imti daugintis ir plisti.

Pagal statistiką, apie 80 proc. etipelinio kiaušidžių vėžio navikų progresuoja vėliau kaip po pusės metų, ir iš jų apie 20 proc. moterų turi BRCA1/2 genų mutacijų. Taigi tiek sergančiųjų skiriamas gydymas biologiniais vaistais.

Dar viena gydymo galimybė skirta sergančioms 4 stadijos kiaušidžių vėžiu: prie standartinės chemoterapijos pridedama biologinė terapija angiogenezės inhibitoriais (naviko kraujotaką stabdančiais vaistais). Pasaulyje ši gydymo taktika skiriama ir sergančioms 3 stadija. Deja, mūsų šalyje – tik esant 4 stadijai.

Ginekologo konsultacija kartą per metus – būtinybė

Kiekviena moteris turėtų privalomai bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą. Šiandien ginekologai atlieka transvaginalinį ultragarsinį tyrimą, nuodugniau gali apžiūrėti ir įvertinti kiaušidžių būklę. Tačiau net ir tokiu atveju, t.y. kai moteris tvarkingai lankosi pas ginekologą kartą per metus, kiaušidžių vėžys gali būti nustatytas pavėluotai, pavyzdžiui, 3 stadijos. Deja, tokių atvejų mano praktikoje nemažai, nes didelio laipsnio serozinė karcinoma pasižymi greita ir agresyvia ligos eiga, todėl net per 2–3 mėnesius buvusiai visiškai sveikai moteriai gali išsivystyti iki 3 stadijos. Todėl kviečiu moterys būti budrias ir, pastebėjus mažiausius simptomus, vykti konsultuotis. Taip pat svarbu rūpintis savo gyvensena, stengtis sveikai maitintis, neturėti antsvorio, būti fiziškai aktyvioms, pakankamai ilsėtis, miegoti. Sveika gyvensena ir profilaktinė patikra – kol kas vienintelės kiaušidžių vėžio prevencijos priemonės.

Regina Nutautienė

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva