Kaip padėti sau gydantis nuo krūties vėžio?

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau gydymo galimybės gerėja, ir požiūris į ligą po truputį keičiasi – šiandien krūties vėžys jau nebelaikomas nuosprendžiu. Nūdienos problema – ne tik pati liga, bet ir dėl jos gydymo atsirandantys šalutiniai poveikiai, kurie gąsdina ligones. Kokius nepageidaujamus poveikius gali sukelti gydymas ir kaip padėti sau juos įveikti?

Šalutiniai poveikiai priklauso nuo gydymo būdo

Tradiciniai krūties vėžio gydymo metodai yra chirurginis gydymas, chemoterapija,  spindulinė terapija, hormonų ir biologinė terapija. Jie parenkami individualiai, atsižvelgiant į pacientės būklę, amžių, ligos stadiją, navikui būdingus bruožus ir kitus veiksnius.

Tačiau kiekvienas gydymo metodas turi jam būdingų šalutinių (nepageidaujamų) poveikių. Po operacijos (chirurginio gydymo) gali varginti skausmas, operacinės žaizdos patinimas, peties lanko srities tirpimas, jautrumo sumažėjimas, peties sustingimas, pooperacinės žaizdos gijimo problemos ir kt.

Kadangi chemoterapiniai preparatai veikia visas greitai besidauginančias organizmo ląsteles (ypač vėžines), chemoterapijos metu nukenčia ir sveiki audiniai – virškinamoji sistema, burnos gleivinė, kaulų čiulpai, lytinės ląstelės ir kt. Su tuo yra susiję tokie dažniausi šalutiniai poveikiai, kaip pykinimas ir vėmimas, plaukų slinkimas, su kraujodaros slopinimu susiję šalutiniai poveikiai (mažakraujystė, infekcijos, kraujo krešumo sutrikimai), burnos, dantenų ir gerklės problemos, viduriavimas, vidurių užkietėjimas,  poveikis odai ir nagams, poveikis inkstams ir šlapimo pūslei, poveikis kepenų funkcijai, poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, fizinis ir psichologinis poveikis lytinei sistemai, nuovargis ir kiti.

Spindulinio gydymo metu ir vėlesniu laikotarpiu gali išsivystyti tokie nepageidaujami poveikiai, kaip krūties odos pokyčiai (pvz., odos paraudimas, niežėjimas, odos kapiliarų išsiplėtimas), krūties pabrinkimas, skausmingumas, jautrumas, krūties sumažėjimas, rankos silpnumas, patinimas (limfinė edema), širdies veiklos sutrikimai, plaučių pažeidimas ir kt.

Hormonų terapijos metu gali pasireikšti kūną užliejančios karščio bangos, prakaitavimas, kūno svorio padidėjimas, makšties sausumas ar išskyrų iš makšties pagausėjimas, šleikštulys, retai vėmimas ar viduriavimas, sąnarių skausmingumas, sustingimas, osteoporozė, plaukų išretėjimas, galvos skausmai.

Vienas iš nepageidaujamų biologinės terapijos poveikių yra toksinis poveikis širdžiai, kiti – alerginės reakcijos, gripą primenantys simptomai, galvos skausmas ir t.t.

Minėti šalutiniai poveikiai sukelia ne tik fizinius, bet ir emocinius negalavimus, dažniausiai susijusius su pasikeitusia kūno išvaizda. Moterys pajunta nevisavertiškumo jausmą, neretai jas užvaldo prieštaringos emocijos – širdgėla, baimė, pyktis, apmaudas. Dažnai neigiamos emocijos, moterį apėmusios po krūties operacijos ir papildomo gydymo, pažeidžia jos lytinį gyvenimą.

Patarimai, kaip sumažinti galimus šalutinius poveikius

Nepageidaujamus poveikius galima suskirstyti į fiziologinius ir psichologinius/emocinius. Moterims suvaldyti nepageidaujamus fiziologinius pokyčius gali padėti tokie patarimai:

Jeigu kamuoja pykinimas, vėmimas:

• Venkite gausaus valgio, kad skrandis nebūtų perpildytas.
• Valgykite ir gerkite lėtai, gerai sukramtykite.
• Susilaikykite nuo saldaus, kepto ar riebaus maisto.
• Valgykite šaltą ar kambario temperatūros maistą.
• Venkite kvapų, kurie jus erzina, pvz., virtuvės kvapų, dūmų ir pan.
• Gerkite vėsias, nesaldintas vaisių sultis ar negazuotą mineralinį vandenį.
• Čiulpkite ledo kubelius, mėtinius ar rūgščius saldainius.
• Po valgio pailsėkite sėdėdami, negulkite į lovą mažiausiai dvi valandas.
• Jeigu chemoterapijos metu paprastai jaučiate pykinimą, nevalgykite mažiausiai keletą valandų prieš gydymą.
• Jeigu pykinimas vargina rytais, iš pradžių stenkitės suvalgyti kieto maisto.

Jei yra apetito stoka:

• Rekomenduojama valgyti dažnai ir mažomis porcijomis, vengti stiprių kvapų, maistas turėtų atrodyti estetiškai, o mityba visavertė.
• Esant indikacijoms, gali būti paskirta apetitą skatinančių vaistų. Žinoma, per prievartą valgyti yra sunku, kartais ir nepatariama.

Plaukų slinkimas:

• Chemoterapijos metu ir po jos rekomenduojama naudoti švelnius šampūnus, minkštus plaukų šepečius, nedžiovinti plaukų karšto oro srove, nedažyti plaukų ir nešukuoti jų cheminiu būdu.
• Pradėjus slinkti plaukams, patariama kirpti plaukus trumpai, saugoti galvos odą nuo saulės, nešioti galvos apdangalus, įsigyti peruką nelaukiant, kol išslinks daug plaukų.
• Dėl preparatų, galinčių paskatinti plaukų augimą baigus chemoterapijos kursą, vertėtų pasitarti su gydytojais dermatologais.

Odos pakitimai:

• Rekomenduojama vengti mechaninio odos pažeidimo, svarbi tinkama odos ir nagų priežiūra, riebūs kremai, tepalai, emolientai.
• Patariama nenaudoti kvepalų, odekolono, losjono, kuriuose yra alkoholio, saugoti nagus, mūvėti pirštines dirbant buityje.
• Kartais prireikia ir gydytojo dermatologo konsultacijos.

• Mažakraujystė:Siekiant išvengti gydymo metu dažnai pasitaikančio hematologinio toksiškumo (taip pat ir mažakraujystės), pacientėms reguliariai atliekami kraujo tyrimai. Jei nustatyta mažakraujystė, reikia laikytis gydytojų rekomendacijų, taip pat daugiau ilsėtis, valgyti gerai suderintą maistą.
• Nuovargis:Dažnai onkologinių ligonių nuovargis yra lėtinis, t.y. trunka ilgai, ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Nuovargį gali sukelti daugelis priežasčių. Viena vertus, slegia diagnozė „vėžys“, susirūpinimas dėl išgijimo. Nuovargį gali sukelti pati onkologinė liga, skiriamas gydymas. Taikant chemoterapiją nuovargis pasireiškia daugiau nei pusei pacientų. Paprastai jis prasideda praėjus trims keturioms dienoms po pirmojo gydymo ciklo, iki dešimtos dienos didėja, o tuomet vėl sumažėja iki kito gydymo ciklo pradžios. Svarbiausia, kad pacientės pačios teisingai pasiskirstytų savo jėgas, pvz., suplanuotų kitos dienos veiklą iš vakaro. Rekomenduojama stengtis subalansuoti savo veiklą ir poilsį, vengti ypač varginančių darbų arba palengvinti juos, būtina rūpintis miegu, svarbi visavertė ir subalansuota mityba, reikia nepamiršti pasitelkti šeimos narių, draugų, medicinos personalo pagalbos.
• Širdies veiklos sutrikimai:Toksinis poveikis širdžiai gydymo metu pasireiškia gana dažnai, todėl  atsižvelgiama į galimus rizikos veiksnius (pvz., anksčiau diagnozuotą širdies ir kraujagyslių ligą, cukrinį diabetą ir kt.). Prieš numatomą gydymą dažnai paskiriama papildomų tyrimų (elektrokardiograma, kardioechoskopija), esant būtinybei – kardiologo konsultacija. Gydymo metu patariama stebėti ir koreguoti arterinį kraujo spaudimą, nevartoti alkoholio ir tabako gaminių, kartais skiriama kardioprotektorių (kalio, magnio preparatų ir kt.). Pasitaiko atvejų, kai tikslingas specifinis kardiologinis gydymas.
• Lytinio gyvenimo sutrikimai:Lytinės problemos dažnai neišvengiamos sergant krūties vėžiu. Dažnai tai susiję su fiziniais dalykais, nes vargina skausmas, pykinimas, silpnumas, šalutinis vaistų poveikis. Tačiau ne mažiau rimti yra psichologiniai vėžio diagnozės padariniai, kurių metu sergantis žmogus nenori turėti lytinių santykių su savo partneriu dėl tam tikrų psichologinių priežasčių, pvz., dažnai moteris po krūties operacijos ar chemoterapijos nelaiko savęs moteriška, patrauklia. Kartais pacientės mano, kad lytiniai santykiai gali pakenkti jų sveikatai. Tačiau reikėtų žinoti, kad tik gydytojas gali pasakyti, kada seksualinis aktyvumas sveikatai tampa pavojingas, o kada – netgi naudingas. Vienas poras vėžys suartina, kitiems jis tampa skyrybų priežastimi. Sunkiau lytinius sutrikimus išgyvena jaunesni žmonės, kuriems yra aktualūs šeimos planavimo, nevaisingumo, kūno „tobulumo“ klausimai. Specialistai ragina palaikyti vienas kitą, neskubėti daryti išvadų dėl laikinų nesklandumų, o laikui bėgant dažniausiai susitvarko ir lytinis gyvenimas. Iškilus lytinių santykių problemoms, seksualinius klausimus rekomenduojama spręsti su gydytojais (ginekologais, seksopatologais, psichiatrais) ir psichologais. Šiuo  metu yra pažangių gydymo metodų ir priemonių, padedančių išspręsti ar palengvinti seksualinio gyvenimo sutrikimus: makšties tepalai gali padėti skausmingų lytinių santykių metu, užšaldyti kiaušinėliai gali padėti išspręsti vaisingumo sutrikimus ateityje ir pan.

Kaip išvengti arba sumažinti dažniausiai pasireiškiančius su gydymu susijusius šalutinius poveikius, gali patarti gydytojas onkologas kiekvieno iš gydymo etapų metu. Be to, Pastaraisiais metais atsirado gana veiksmingų preparatų, padedančių sumažinti pykinimo, vėmimo riziką.

Kaip susitvarkyti su emocijomis?

Apie kai kuriuos psichologinius, emocinius sutrikimus, kaip jų išvengti ir su jais susidoroti, jau minėta anksčiau. Be to, svarbu yra vengti streso, daugiau ilsėtis, užsiimti mėgstama veikla. Labai svarbu nelikti vienai su savo skaudžiais išgyvenimais, naudotis artimųjų ir draugų parama. Patariama kreiptis psichologinės pagalbos: individualios ir/ar lankyti savitarpio paramos grupes; išmokti atsipalaidavimo pratimų, kurie padeda valdyti nemigą, nerimą, skausmus. Sunkesniais atvejais rekomenduojama gydytojo psichoterapeuto, psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Reikia nepamiršti, kad yra ir kitų specialistų, galinčių padėti (seksopatologai, socialiniai darbuotojai ir kt.). Be to, šiuo metu yra nemažai visuomeninių onkologinių ligonių organizacijų, draugijų ligonių informacijos centrų, kuriuose visuomet galima tikėtis supratimo ir pagalbos.

Teresė Pipirienė-Želvienė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva