Kaip gyventi po kiaušidžių vėžio gydymo?

Kiaušidžių vėžys yra viena dažniausių ginekologinių onkologinių ligų, trečioje vietoje po gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžio. Kiaušidžių vėžio prognozė blogiausia. Krūties vėžiu moterys serga daug dažniau nei kiaušidžių, tačiau mirtingumas nuo pastarojo yra keturis kartus didesnis. Tačiau nuo 1/3 iki 2/5 ligos atvejų būtų galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius.

Nacionalinio vėžio registro duomenimis, 2012 m. kiaušidžių vėžys diagnozuotas 377 moterims. Deja, 63,4 proc. šių atvejų buvo diagnozuota III–IV stadijos. Taip yra dėl besimptomio ankstyvos ligos vystymosi, nespecifinių ir vėlai pasireiškiančių specifinių simptomų. Taip pat dėl to, kad nėra atrankinės programos ankstyvai ligai diagnozuoti. Dėl visų šių veiksnių kiaušidžių vėžys yra vadinamas tyliuoju moterų žudiku. Remiantis pasauline statistika, kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga baltosios rasės moterys.

Kaip nesusirgti arba kaip greičiau ir anksčiau pastebėti kiaušidžių vėžį, jeigu jau jis tūno moters organizme?

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo 1/3 iki 2/5 ligos atvejų būtų galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Nekoreguojami rizikos veiksniai yra amžius, rasė, genetinis polinkis, amžius, kada prasideda menstruacijos ar menopauzė. Koreguojami veiksniai yra šie:

• Nėštumų skaičius. Tyrimai rodo, kad nors vieną kartą gimdžiusioms moterims rizika per gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu daug mažesnė nei negimdžiusioms. Be to, kiekvienas paskesnis nėštumas tą riziką mažina dar labiau.
• Lygiai kaip ir nėštumų skaičius, įtakos turi ir amžius, kai moteris pirmą kartą gimdo. Kuo vyresnis amžius, tuo ta rizika mažesnė.
• Pakeičiamoji hormonų terapija po menopauzės. Moterims, kurios estrogenus po menopauzės vartoja 10 metų ir ilgiau, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu didesnė.
• Mityba ir dieta. Atliekant tyrimus pastebėta, kad, kasdien valgant žuvies, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu mažėja. Taip pat šią riziką mažina gausus daržovių vartojimas. O dieta, kurioje gausu pieno ir didelį cholesterolio kiekį turinčių produktų, šią riziką didina. Taip pat pastebėta, kad didesnės vitamino D koncentracijos mažina riziką, todėl akivaizdu, kad, esant jo stokai, rizika didėja.
• Nutukimas yra kiaušidžių vėžio rizikos veiksnys ir šią riziką didina. Lygiai taip pat riziką didina ir mažas fizinis aktyvumas.
• Alkoholis, kofeinas ir rūkymas. Nors tyrimų duomenys kontroversiški, vis dėlto kai kuriuose iš jų pastebima, kad šių įpročių turinčios moterys kiaušidžių vėžiu serga dažniau.

Kaip jau minėjau, ankstyva liga paprastai neturi jokių simptomų. O vėlesnėse stadijose gali pasireikšti nespecifiniais simptomais, į kuriuos paprastai neatkreipiama dėmesio arba jie palaikomi kitos, nepiktybinės ligos požymiais. Dažniausi iš jų: pilvo pūtimas ar apimties padidėjimas, ankstyvas sotumo jausmas valgant, svorio netekimas, diskomfortas pilvo apačioje, tuštinimosi įpročių pakitimas (pvz., atsiradęs vidurių užkietėjimas), dažnas šlapinimasis.

Kokie kiti netipiniai simptomai gali būti kiaušidžių vėžio pranašai?

Specifinių kiaušidžių vėžio simptomų nėra, tačiau moterys, persirgusios šia liga, užsimena apie tokius požymius, kaip:

• skausmas, tempimas pilvo apačioje,
• skausmas kirkšnyje sėdint, pasilenkus,
• pilvo didėjimas ar pilvo apačios „patinimas“,
• strėnų skausmas.

Kadangi šie simptomai visiškai nespecifiniai, jie gali būti ir kitų ligų požymiai. Pavyzdžiui, strėnų skausmą gali sukelti stuburo patologija. Šie išvardyti simptomai yra jau progresavusios ligos požymiai. Bet kokiu atveju, jei moteris jaučia vienokius ar kitokius simptomus, derėtų pasirodyti gydytojui. Lietuvoje vis dar dažnai paklausus moters, ypač vyresnio amžiaus, kada paskutinį kartą lankėsi pas ginekologą, atsakymas būna arba „oi, labai seniai“, arba „kai gimdžiau paskutinį kartą“. Taip neturėtų būti, pas ginekologą reikėtų lankytis bent kartą per dvejus metus.

Kaip gyventi po gydymo: esminiai patarimai

Pabaigus gydymą, pacientėms dažniausiai kyla dvejopi jausmai: jos džiaugiasi, kad sunkusis etapas baigėsi, bet kartu jas apima nerimas dėl ateities. Daliai moterų šis nerimas su kiekvienais stebėjimo metais mažėja.

Visoms moterims rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, jei jų turi, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti, puoselėti sveiką gyvenimo būdą, neturėti antsvorio. Nors šių rekomendacijų veiksmingumas siekiant išvengti ligos atkryčio tyrimais iki galio neįrodytas, vis dėlto jų laikymasis gerina bendrą organizmo būklę, o kartu padeda sumažinti ir kitų onkologinių ligų riziką.

Šiuo metu nėra įrodyta nė vieno maisto papildo nauda, siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, tiesa, neįrodyta ir žala. Tačiau dėl šių preparatų vartojimo reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju. Jokių specifinių rekomendacijų persirgusioms būtent kiaušidžių vėžiu nėra.

Ką būtina stebėti, kokius tyrimus atlikti?

Stebėjimo planą po aktyvaus gydymo periodo sudaro gydantis gydytojas, aptaręs su paciente. Tam tikrais intervalais planuojami radiologiniai tyrimai (plaučių rentgenografija, vidaus organų echoskopija, dubens ir pilvo organų KT/MRT), esant reikalui, pacientė gali būti nusiųsta atlikti PET-KT tyrimą. Tyrimai atliekami atsižvelgiant į pacientės nusiskundimus, ligos stadiją ir kitus veiksnius.

Pacientėms, sergančioms epiteliniu kiaušidžių vėžiu, atliekamas Ca125 vėžio žymens tyrimas. Jo pokyčiai gydymo metu padeda įvertinti ligos atsaką į gydymą. Tačiau šio tyrimo nauda ligos atkryčiui įvertinti nėra iki galo įrodyta. Todėl, net Ca125 padidėjus, nesant kitų ligos požymių atlikus tyrimus, skiriamas gydymas pacienčių išgyvenamumo nepagerina, tik didėja gydymo toksiškumas ir daugėja ilgalaikių nepageidaujamų poveikių.

Dažnai pacientės savarankiškai tiriasi Ca125. Neretai dažniau, nei rekomenduojama. Aptikus jo padidėjimą, kyla didesnis nerimas, blogėja psichologinė savijauta. Todėl savarankiškai daryti tyrimų, nepasitarus su gydytoju, nerekomenduojama. Jei kyla kokių simptomų ar klausimų, reikėtų visada kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų tikslingus tyrimus.

Kokia fizinė veikla rekomenduojama, o kokia galbūt neleistina po šios ligos?

Užsiimdama bet kokia fizine veikla, pacientė pirmiausia turėtų klausyti savo kūno. Po gydymo rekomenduojama pradėti nuo lengvos fizinės veiklos, pavyzdžiui, pasivaikščiojimų, tempimo pratimų. Kai moteris jaučiasi pakankamai stipri, rekomenduojama pereiti prie intensyvesnės veiklos, tokios kaip važiavimas dviračiu, bėgiojimas, plaukimas. Tai kartu padeda nepriaugti svorio, palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Tačiau pasikartosiu: reikia klausyti savo kūno ir nepersistengti.

Kokios kitos ligos turi įtakos išgyvenamumui po kiaušidžių vėžio gydymo ir pasiektos remisijos?

Yra manančių, kad dažnas sergamumas infekcinėmis ligomis, pvz., gripu, rodo, jog organizmas nusilpęs ir kiaušidžių vėžys tokiu atveju galbūt greičiau atsinaujins. Neteko rasti tyrimų, kuriuose dažnas sergamumas infekcinės ligomis didintų ligos atsinaujinimo riziką. Gretutinės lėtinės ligos gali riboti kiaušidžių vėžio gydymo galimybes, ir tai gali bloginti pacientės prognozę. Tačiau nėra duomenų, kad šios ligos gali skatinti ligos progresavimą.

Covid-19 įtaka sergant vėžiu: ar yra duomenų, kad koronavirusas labiau pultų sergančius onkologinėmis ligomis?

Kadangi su koronavirusu pasaulis susidūrė visai neseniai, dar nėra susistemintų patikimų duomenų apie šio viruso ir onkologinių ligų sąveiką. Tačiau jau yra aišku, kad pasireiškiančios gretutinės ligos, taip pat ir vėžys, gali bloginti ligos baigtį užsikrėtus Covid-19. Kinijos centrų duomenimis, patirtis rodo, kad onkologiniai ligoniai dažniau buvo intubuojami, o šis veiksnys blogina baigtį. Tačiau pasikartosiu: duomenys yra ankstyvi, ir griežtų išvadų dar negalima daryti.

Ar yra sveikti padedanti maisto terapija?

Pastaruoju metu kone kiekviena pacientė jau pirmo susitikimo metu klausia, kokia turėtų būti jos mityba. Rekomendacijų yra visokių ir daug. Tačiau visoms rekomenduoju vadovautis sveikos mitybos principais. Taip pat visada rekomenduoju pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Patarimas moterims: kuo greičiau ligą užmiršti ar, priešingai, nuolat prisiminti, save stebėti, susitelkti ties rūpinimusi sveikata?

Manau, turėtų būti pusiausvyra tarp „pamiršti“ ir „nuolat prisiminti“. Kai pacientė stengiasi visai pamiršti apie ligą, galiausiai ji neatvyksta į planines patikras. Tuomet, jei liga atsinaujina, pacientė grįžta jau esant ryškiems simptomams, kai liga smarkiai progresavusi. To neturėtų būti. O nuolatinis galvojimas apie ligą veda prie kancerofobijos, tai smarkiai blogina psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Taigi turėtų būti auksinis viduriukas tarp šių dviejų variantų. Stengiuosi visada su pacientėmis jį rasti. Džiaugiuosi galimybe mūsų gydymo įstaigoje nusiųsti pacientes pasikonsultuoti pas klinikinę psichologę, tai labai padeda šiuo kausimu.

Ar vis daugiau moterų pasveiksta?

Daugėjant gydymo galimybių, pacienčių prognozė ir gyvenimo trukmė gerėja. Vis atsiranda naujų gydymo galimybių. Todėl šiuo klausimu esu nusiteikusi optimistiškai. Tą rodo ir pasaulinė statistika.

Aušra Bankauskaitė,

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva