Jaunos moterys irgi gali sirgti kiaušidžių vėžiu

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad kiaušidžių vėžiu išskirtinai serga vyresnio, ypač menopauzės amžiaus moterys. Tačiau klastinga liga neaplenkia ir jaunesnių: vienai iš dešimties ši liga diagnozuojama iki 45-erių metų. Ar ligos eiga priklauso nuo amžiaus? Ar jaunas amžius garantuoja geresnius rezultatus? Ką daryti, kad liga būtų aptikta anksti, nes būtent ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžys suteikia vilties gyventi ilgiau.

Susirgti kiaušidžių vėžiu gali 1 iš 54 moterų

2012 m. Europoje naujai diagnozuotų kiaušidžių vėžio atvejų buvo 65 538, mirčių – 42 704. Sergamumo dažnis įvairiose šalyse skirtingas, daugiausia sergama Šiaurės Europos šalyse. 2009 m. JAV buvo naujai diagnozuota apie 20 400 atvejų ir 14 400 mirčių. Kiaušidžių vėžys yra 5-oje vietoje tarp dažniausiai sutinkamų moterų vėžio lokalizacijų ir 4-oje vietoje tarp dažniausių mirties priežasčių nuo vėžio. Viso gyvenimo prognozuojama rizika moteriai susirgti kiaušidžių vėžiu yra 1 iš 54.

Iš tiesų kiaušidžių vėžys dažniausiai yra vyresnio, pomenopauzinio amžiaus moterų liga, dažniausiai (per 80 proc. atvejų) diagnozuojama vyresnėms nei 50 m. moterims. Didžiausia tikimybė susirgti yra 55–63 metų laikotarpiu. Tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Maždaug trečdalis kiaušidžių vėžiu sergančių moterų yra jaunesnės nei 55 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 10 su liga susiduria būdama jaunesnė nei 45-erių.

Sirgti gali ir kūdikiai

Įvairūs kiaušidžių navikai gali formuotis net ir kūdikystėje, jaunoms mergaitėms ir paauglėms, vienoje ar abiejose kiaušidėse. Kiaušidės yra organai, kuriuose formuojasi, kaupiasi ir išsiskiria kiaušialąstės ir kurie gamina moteriškus hormonus. Kiaušidžių navikai sudaro maždaug 1 proc. visų piktybinių navikų, diagnozuojamų mergaitėms nuo gimimo iki 17 metų. 4 iš 5 kiaušidžių navikų, nustatomų jaunesnėms nei 8 m. mergaitėms, yra gerybiniai. Kiaušidžių navikai skiriasi nuo kiaušidžių cistų. Navikas yra solidinės (kietosios) masės audinys, o cistas sudaro skystis, audiniai ar kitos medžiagos. Kai kurios kiaušidžių cistos gali tapti piktybinės. Vaikystėje ir paauglystėje diagnozuoti kiaušidžių navikai yra daug dažniau išgydomi nei suaugusių moterų.

Mano klinikinėje praktikoje jauniausia moteris buvo 23 metų.

Kaip skiriasi kiaušidžių vėžio simptomai, kai liga nustatoma, pavyzdžiui, 30-ies metų moteriai ir 60-ies?

Bet kuriame amžiuje diagnozuotas kiaušidžių vėžys gali sukelti tokius simptomus, kaip:

• nenormalios, neįprastos išskyros iš makšties;
• skausmas ir spaudimo jausmas dubens srityje;
• pilvo ir ar nugaros, juosmens skausmas;
• pilvo pūtimas;
• greitas sotumo jausmas;
• pasikeitę šlapinimosi įpročiai, pvz., dažnas noras šlapintis;
• kraujavimas iš makšties.

Jei moteris ar mergaitė bent vieną iš šių simptomų jaučia ilgiau nei 2 savaites, turėtų nedelsdama kreiptis į gydytoją. Kiaušidžių navikai kartais nesukelia jokių simptomų. Simptomų pasireiškimas gali priklausyti ir nuo naviko dydžio, lokalizacijos. Kiti galimi simptomai:

• spaudimo ar pilnumo jausmas pilvo ar dubens srityse;
• kietas, neskausmingas apatinės pilvo dalies patinimas;
• dažnas šlapinimasis ar šlapimo susilaikymas;
• nuolatinis pilvo skausmas;
• pykinimas;
• vėmimas.

Jaunesnėms nei 8 m. mergaitėms dėl kiaušidžių navikų ar cistų gali pasireikšti estrogenų sekrecija, kas savo ruožtu sukelia:

• krūtų didėjimą;
• gaktos plaukuotumą;
• išskyrų ar kraujavimo iš makšties atsiradimą;
• sutrikusias menstruacijas.

Galbūt skiriasi priežastys, kurios lemia kiaušidžių vėžio išsivystymą, kai suserga jaunesnė ir menopauzinio amžiaus moteris?

Tikslios kiaušidžių vėžio priežastys išlieka nežinomos, tačiau yra nustatyta daug su šia liga susijusių rizikos veiksnių. Moters reprodukcinė anamnezė yra reikšmingai ir stipriai susijusi su šia rizika. Moterims, patyrusioms daugiau nėštumų, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra mažesnė nei toms, kurioms buvo mažiau nėštumų, o pastarosioms rizika mažesnė nei toms, kurios niekada nesilaukė. Ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė taip pat gali prisidėti prie didesnės rizikos, o geriamųjų kontraceptikų vartojimas, kiaušintakių perspaudimas (tubų ligavimas), maitinimas krūtimi ir ovuliacijos slopinimas suteikia tam tikrą apsaugą nuo šios ligos. Visi šie veiksniai nurodo, kad ovuliacija gali sietis su kiaušidžių vėžio išsivystymu.

Kiti galimi rizikos veiksniai yra nutukimas ir galbūt talko miltelių naudojimas. Šeiminė anamnezė vaidina labai svarbų vaidmenį. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. pacienčių, kurioms buvo diagnozuotas didelio piktybiškumo serozinis kiaušidžių vėžys ir paveldima BRCA geno mutacija, paveldimo vėžio atvejų šeimoje nustatyta nebuvo. Moterims, turinčioms pirmos eilės giminaičių, sergančių kiaušidžių vėžiu, šios ligos rizika yra daugiau kaip 2 kartus didesnė, palyginti su moterimis be jokios vėžio šeiminės anamnezės. Deja, tik 10 proc. visų šios ligos atvejų galima identifikuoti genetines mutacijas, pvz., yra žinomi didesnės kiaušidžių vėžio rizikos genai: BRCA 1/2. Paveldėta BRCA 1 mutacija lemia 15–45 proc. riziką per visą gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu ir apie 85 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. BRCA 2 mutacija riziką per visą gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu didina apie 10–20 proc., o krūties vėžiu – apie 85 proc. Paveldimu kiaušidžių vėžiu paprastai susergama apie 10 metų anksčiau nei nepaveldimu. Nepaisant šių duomenų, nėra aiškių gairių, kaip stebėti tokias pacientes. Rekomendacijos yra sudaromos atsižvelgiant į šeiminę anamnezę ir etinius principus. Apskaičiuota, kad maždaug 1 iš 4 ši liga diagnozuojama, kai yra nustatyti minėti genų pokyčiai (dažniausiai BRCA1/2 mutacijos). Šiuos genus galima paveldėti iš vieno ar abiejų tėvų. Taip pat yra ir kitų genų mutacijų, lemiančių didesnę riziką.

Apibendrinus galima išvardinti keletą rizikos veiksnių:

• vidutinis ar vyresnis amžius;
• artima giminaitė, sirgusi kiaušidžių vėžiu;
• specifinė genetinė mutacija;
• anksčiau diagnozuotas krūtų, gimdos ar storosios žarnos vėžys;
• endometriozės diagnozė;
• Rytų Europos regionas;
• nėštumų nebuvimas;
• sunkumai pastoti.

Kiaušidžių vėžys retai diagnozuojamas jaunesnėms nei 40 m. moterims, tačiau pasitaiko, tad visiškai atmesti tokios tikimybės negalima. Moteriai, jaunesnei nei 40 m., riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina:

• krūties vėžys, diagnozuotas iki 40 m.;
• šeiminė krūties, storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos ar tiesiosios žarnos vėžio anamnezė giminaičiams iki 50 m.;
• Rytų Europos kilmė;
• endometriozė;
• ankstyvos menstruacijos;
• pirmas normalios trukmės nėštumas po 35 m.;
• normalios trukmės nėštumo nebuvimas.

Mokslininkai darė prielaidą, kad kai kurie nevaisingumo gydymo metodai gali didinti kiaušidžių vėžio riziką. Tačiau naujausi duomenys, įskaitant tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 30 000 moterų iš Nyderlandų, įrodė, kad nevaisingumo gydymas niekaip nedidina kiaušidžių vėžio rizikos.

Vaikystėje diagnozuojamų kiaušidžių navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galimi rizikos veiksniai yra šie:

• paveldimos genų mutacijos;
• krūties vėžio genai (BRCA1/2);
• šeiminė kiaušidžių vėžio anamnezė;
• ankstesnė vėžio diagnozė.

Ar jaunoms moterims visi piktybiniai procesai vyksta greičiau ir tai blogas ženklas?

Nėra mokslinių duomenų, nurodančių, kad jaunoms moterims visi piktybiniai procesai vyksta greičiau. Reikia nepamiršti, kad jaunesnėms moterims, susirgusioms dažniausiai sutinkamu kiaušidžių vėžio tipu, ilgalaikės perspektyvos prognozė yra palankesnė nei vyresnio amžiaus moterims, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė. Dažniausias kiaušidžių vėžio tipas yra epitelinės kilmės (apie 90 proc.). Pasaulinė sveikatos organizacija išskiria tokius epitelinių kiaušidžių navikų histologinius potipius:

• Serozinis – invazinė serozinė karcinoma yra dažniausias histologinis tipas, sudarantis iki 80 proc. progresavusio kiaušidžių vėžio atvejų. Pastaruoju metu mokslininkai pateikia patikimų duomenų, kad didelio ir mažo piktybiškumo laipsnio serozinė kiaušidžių karcinoma yra du skirtingi ligos tipai.
• Endometrioidinis – endometriozė, ypač endometriozinės cistos, yra laikomos galimomis endometrioidinio kiaušidžių vėžio pirmtakėmis. Manoma, kad ARID1A mutacijos, aptinkamos endometriozinių cistų ir endometrioidinio kiaušidžių vėžio atveju, yra viena iš ligos priežasčių.
• Šviesių ląstelių – sudaro apie 5 proc. visų kiaušidžių vėžio navikų. I stadijos prognozė yra palyginti gera. Tačiau progresavusio šio tipo vėžio prognozė yra blogesnė nei serozinio, nes tokie navikai yra mažiau jautrūs ar visai nejautrūs standartinei chemoterapijai. Šviesių ląstelių vėžys yra stipriai susijęs su endometrioze ir dažnai nustatomomis ARID1A mutacijomis.
• Kiti – mucininis, Brenner’io (tranzitorinių ląstelių), mišrūs epiteliniai navikai, nediferencijuoti, neklasifikuojami potipiai.

Prognostiškai palankios histologijos potipiai yra mucininis, serozinis, endometrioidinis.

Kokie dažniausi histologiniai tipai nustatomi jaunoms moterims?

Nors jaunoms moterims kiaušidžių vėžys nustatomas gana retai, išskiriamos tam tikros formos, kurios aptinkamos dažniau nei kitos.

• Germinacinių ląstelių navikai labiau tikėtini jaunoms moterims nei vyresnėms. Tokie navikai dažniausiai pažeidžia vieną kiaušidę. Tai reta forma. Didžioji dauguma germinacinių ląstelių navikų yra gerybiniai. Deja, kai kurie iš tokių navikų gali būti pavojingi gyvybei.
• Epiteliniai navikai. 2017 m. mokslininkai nustatė, kad 72 proc. atvejų 40-ies m. amžiaus ir jaunesnės moterys serga epiteline kiaušidžių vėžio forma.
• Kiaušidžių stromos navikai yra reta kiaušidžių vėžio forma. Amerikos vėžio asociacijos duomenimis, apie 5 proc. kiaušidžių stromos navikų diagnozuojama jaunoms moterims.

Kaip kinta gydymas atsižvelgiant į amžių?

Pagrindinis gydymo metodas, ypač jauname amžiuje ir kai liga neišplitusi – operacija. Vaikų chirurgai ginekologai šalina kiek galima daugiau naviko, siekdami operacijos radikalumo ir stengdamiesi išlaikyti vaiko reprodukcinės sistemos funkciją. Jei navikas yra piktybinis ir išplitęs, gali tekti pašalinti kiaušides, gimdą, kiaušintakį, taukinę (riebalinį audinį, dengiantį žarnyną) ir limfmazgius. Chirurginis gydymas taip pat svarbus ir suaugusioms moterims, sergančioms lokaliai išplitusiu kiaušidžių vėžiu.

Chemoterapija – tai vaistai, kurie trikdo vėžinės ląstelės gebėjimą augti ar daugintis. Kai chemoterapija skiriama prieš operaciją, ji gali padėti sumažinti naviką ir palengvinti operaciją. Jei ji rekomenduojama po operacijos, jos tikslas – kovoti su vėžio atkryčiu. Yra įvairių chemoterapinių medikamentų grupių, kurios veikia skirtingais keliais. Spindulinė terapija naudoja specialius įrenginius, kurie naikina vėžines ląsteles, sumažina naviko dydį.

Gydymo metu ir, esant reikalui, po jo tiek gydant vaikus, tiek suaugusiuosius skiriamas palaikomasis ir simptominis gydymas. Tikslas – infekcijų gydymas ir / ar prevencija, nepageidaujamų poveikių mažinimas, komplikacijų gydymas ir jų prevencija, gyvenimo kokybės užtikrinimas. Tai gali būti pasiekiama skiriant įvairius medikamentus, dietą, kineziterapiją, reabilitaciją ir kt.

Nepaisant optimalaus chirurginio gydymo ir chemoterapijos, apie 70 proc. pacienčių per pirmus 3 metus gali įvykti ligos atkrytis. Visada svarbu palaikyti kiek įmanoma geresnę gyvenimo kokybę ir kontroliuoti ligos simptomus.

Biologinė ar taikinių terapija plečia ligos gydymo galimybes. Mūsų šalyje yra keletas biologinių vaistų, kurie skiriami pagal SAM patvirtintas rekomendacijas ir metodikas.

Su BRCA genų mutacijomis susijusio kiaušidžių vėžio ląstelės yra labiau priklausomos nuo fermentų poli (ADF ribozės) polimerazių (PARP-1, PARP-2, PARP-3), kurios ištaiso DNR pažaidas ir įgalina tęsti ląstelių dalijimąsi. Tokiam kiaušidžių vėžiui gydyti yra sukurta taikinių terapijos vaistų – PARP inhibitorių.

Po gydymo dėl ligos atsinaujinimo, vėlyvųjų gydymo poveikių, reprodukcinės sistemos pokyčių/problemų pacientę, neatsižvelgiant į amžių, stebi gydytojai onkologas ir ginekologas. Taip pat teikiama psichosocialinė ir mitybos korekcijos pagalba.

Ar yra duomenų, kad kiaušidžių vėžio prognozė geresnė, jeigu moteris jaunesnė?

Mergaičių ir paauglių amžiuje diagnozuotas kiaušidžių vėžys paprastai daug geriau gydomas ir išgydomas nei suaugusioms moterims. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad ligos histologinis potipis/forma turi prognostinę vertę. Diferenciacijos laipsnis, kuris rodo, kiek vėžinės ląstelės yra pakitusios, palyginti su sveikomis, taip pat svarbus ligos prognozei vertinti.

Mažo diferenciacijos laipsnio serozinis navikas (sudaro apie 10 proc. visų serozinio kiaušidžių vėžio formų) linkęs pasireikšti jaunesniame amžiuje ir lemia ilgesnį išgyvenamumą, palyginti su didelio diferenciacijos laipsnio navikais. Dauguma endometrioidinio kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvoje stadijoje ir yra gerai diferencijuoti, t.y. ląstelės mažai skiriasi nuo sveikų. Pastaruoju metu vis rečiau diagnozuojamas endometrioidinis kiaušidžių vėžys – jis sudaro apie 10 proc. visų atvejų. Greičiausiai tai lemia geresnė patologinė diagnostika.

Kokie patarimai moterims, kurie padėtų išvengti ligos (profilaktika) arba nustatyti ją anksti?

Svarbiausia – reguliariai lankytis pas ginekologą. Neignoruoti negalavimų, atkreipti dėmesį į aukščiau minėtus simptomus. Esant šeiminei anamnezei, anksčiau kreiptis į ginekologą dėl profilaktinės patikros.

Pilvo ir dubens ultragarsinis tyrimas yra vienas iš pirmiausia rekomenduojamų tyrimų moterims, kurioms įtariamas kiaušidžių vėžys. Transvaginalinio ultragarsinio tyrimo metu galima geriau įvertinti kiaušides, ir tai pagerina darinių, diferencijuojamų tarp piktybinių ir gerybinių, diagnostiką. Kompiuterinė tomografija paprastai atliekama ligos išplitimui nustatyti, taip pat planuojant chirurginį gydymą. Magnetinio rezonanso tyrimas nėra atliekamas rutiniškai.

Gali būti tiriamas CA 125 žymuo kraujo serume. Tačiau šio žymens informatyvumas ankstyvos ligos diagnozės atveju yra diskutuotinas, kadangi jo kiekio padidėjimas pastebimas tik apie 50 proc. atvejų esant I ligos stadijai (pagal FIGO, angl. International Federation of Gynecology and Obstetrics). Kai liga progresavusi, CA 125 kiekio padidėjimas pastebimas apie 85 proc. pacienčių. Tai nėra specifinis tik kiaušidžių vėžio žymuo ir gali būti padidėjęs sergant kitomis, ne ginekologinėmis piktybinėmis ligomis (krūtų, plaučių, storosios žarnos ar kasos vėžiu) ar gerybinėmis ligomis (endometrioze, dubens uždegimine liga ir kiaušidžių cistomis).

Laura Kairevičė

gydytoja onkologė chemoterapeutė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika

Šaltiniai:
https://www.figo.org/

www.nvi.lt