Gyvenimas po krūties vėžio gydymo: įprastas ar kitoks?

Visos ligos sukelia diskomfortą, blogina gyvenimo kokybę, sujaukia įprastą gyvenimo ritmą, onkologinės – išmuša pagrindą iš po kojų. Žmogaus gyvenimas tarsi skyla į dvi dalis: iki gydymo ir po jo. Apie tai, kaip elgtis gydymo metu, galima paklausti gydančio gydytojo, medicinos personalo. O kaip gyventi gydymui pasibaigus, kai gydytoją matai vis rečiau? Kokie dažniausi klausimai iškyla moterims po krūties vėžio gydymo? Kokie šalutiniai poveikiai gali išlikti ilgiau? Kaip sau padėti kuo greičiau grįžti į įprastas gyvenimo vėžes?

Tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą

Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga. Kasmet apie 1,5 tūkst. moterų išgirsta šią diagnozę, daugiau kaip 500 jų miršta nuo šios ligos. Be abejo, gerėjant ankstyvai diagnostikai, gydymo galimybėms, vis daugiau moterų išgyvena, nes liga nustatoma pradinių stadijų. Kuo anksčiau aptinkama liga, tuo lengvesnis ir veiksmingesnis gydymas. Pavyzdžiui, nustačius I stadijos krūties vėžį, gali būti išvengta chemoterapijos ar tokių radikalių operacijų, kaip mastektomija (krūties pašalinimas), visų limfmazgių pašalinimo. Pradinių stadijų vėžio gydymas sukelia mažiau nepageidaujamų poveikių. O svarbiausia, kad, didėjant ligos stadijai, mažėja išgyvenamumas. Statistika tokia: esant I–II ligos stadijai ir geriems prognostiniams veiksniams, išgyvena apie 85–90 proc. pacienčių, nustačius IV stadiją, išgyvenamumo vidurkis yra 2–3 metai.

Visų mūsų tikslas yra kuo anksčiau nustatyti ligą. Todėl nuolat skleidžiama informacija apie ligą, organizuojamos įvairios akcijos ir renginiai, kai kurie jų tęsiasi ne vienerius metus, pvz., prevencinis projektas prieš krūties vėžį „Nedelsk“, valstybės finansuojama mamografinė programa.

Lietuvoje atrankinės krūties vėžio patikros mamografinė programa vykdoma nuo 2005 metų. Ji skirta 50–69 m. amžiaus moterims, kurioms kartą per dvejus metus atliekama mamografinė patikra. Būtent šio amžiaus moterims ir yra dažniausiai nustatomas pradinių stadijų krūties vėžys, nes šis tyrimas leidžia aptikti net kelių milimetrų onkologinį darinį, t. y. dar neapčiuopiamą vėžį.

Nuo ko priklauso gydymas?

Krūties vėžio gydymas individualus. Gydymo metodų parinkimą lemia naviko dydis, stadija, jautrumas moteriškų hormonų estrogenų / progesterono, HER2 receptoriams. Taip pat gydymo parinkimas priklauso ir nuo moters amžiaus, gretutinių ligų, bendros sveikatos būklės. Jei krūties vėžio ląstelių paviršiuje yra estrogenų ir progesterono receptorių, po operacijos rekomenduojama skirti hormonų terapiją. Dažniausia ji trunka 5-erius metus, tačiau pastarųjų metų tendencija – hormonų terapiją tęsti iki 10 metų. Šis gydymas nepriklauso nuo ligonės amžiaus ir gali būti skirtas tiek jaunoms, tiek menopauzės amžiaus moterims.

Jeigu navikas jautrus HER2 receptoriams, ligonei rekomenduojama skirti biologinę (taikinių) terapiją. Tai tausojamasis gydymas, kuris veikia tik vėžinėje ląstelėje esantį taikinį, todėl nepažeidžia sveikų ląstelių. Dažniausiai taikinių terapija skiriama kartu su chemoterapija, o vėliau, po citotoksinio gydymo, paliekama vien taikinių terapija. Apie 20–30 proc. pacienčių serga krūties vėžiu, kuris jautrus HER2 receptoriams. Šiandien mūsų šalyje šis gydymas apmokamas iš valstybės biudžeto, jis skiriamas visoms moterims, kurioms jo reikia.

Chemoterapija – sunkesnis gydymo būdas, nes naikina ir vėžinę ląstelę, ir visas kitas greitai besidauginančias ląsteles, t.y. gleivinių, plaukų folikulų, žarnyno gleivinę. Todėl moterims, kurioms skiriama chemoterapija, gali iškristi plaukai, varginti burnos gleivinės uždegimai, silpnumas. Tačiau chemoterapija skiriama trumpai – 4–6 mėn., o, gydymui pasibaigus, dingsta ir nepageidaujami simptomai.

Kaip dažnai reikės lankytis pas onkologą?

Pirmuosius porą metų moteris pas onkologą turi lankytis kartą per 3 mėn. Vėliau, iki 5 metų, – kas pusę metų, o, praėjus 5–10 metų, – kartą per metus. Kiekvieno apsilankymo metu moteris yra apžiūrima, kartą per metus jai atliekama mamografija, plaučių rentgeno tyrimas, echoskopija. Tokia tvarka skirta moterims, kurios niekuo nesiskundžia ir kurioms liga neatsinaujina. Taigi viskas priklauso nuo moters savijautos. Jeigu moteris skundžiasi kokiais nors negalavimais, tuomet ji nuodugniai tiriama, neatsižvelgiant į tai, kad galbūt neseniai jai jau buvo atlikti visi privalomi tyrimai. Pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas moteriai atliktas prieš tris mėnesius, tačiau jai pradėjo skaudėti, po dešiniuoju šonkaulio lanku, šis tyrimas bus paskirtas vėl. Jeigu ji skundžiasi kaulų skausmais, atliekama kaulų scintigrafija. Jeigu vargina dusulys, širdies ritmo sutrikimai, ji siunčiama pas kardiologą. Jei kamuoja kosulys, dažniau atliekamas plaučių rentgenas, jei reikia, skiriama kompiuterinė tomografija. Žodžiu, visais atvejais ieškoma nusiskundimų priežasčių.

Pavojaus simptomai, dėl kurių į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant

Viena dažniausių vietų, į kurią plinta krūties vėžys, yra kaulai. Todėl jeigu moteris skundžiasi nugaros, strėnų skausmais, vaikšto krypuodama kaip „antytė“, būtinai reikėtų atlikti kaulų scintigrafiją. Svarbu, kad pačios moterys laiku pastebėtų šiuos simptomus, nenutylėtų apie nugaros, kojų skausmą, nes būtent šie negalavimai gali pranešti apie metastazes kauluose. Dar vienas blogas ženklas, dėl kurio skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją, yra svorio kritimas.

Raginu moteris netylėti, viską pasakoti gydytojui. Negalvoti, kad negalavimai nesvarbūs, nereikšmingi, nerimti. Sergant onkologine liga, tokių simptomų nėra. Ypač jei apčiuopiamas mazgelis krūtyje, padidėjęs limfmazgis pažastyje ar virš raktikaulio.

Sergančios krūties vėžiu moterys neturėtų baimintis papildomos apšvitos, kurią gali sukelti radiologiniai tyrimai, pvz., scintigrafija. Liga yra daug baisesnė už žalą, kuri galbūt išaiškės po dešimties metų. Sergančiajai pirmiausia reikia išgyventi tuos metus. Ligos progresavimo ir atsinaujinimo rizika yra daug didesnė blogybė negu galimi šalutiniai tyrimų poveikiai.

Ką valgyti, kad liga aplenktų?

Daug moterų po krūties vėžio gydymo radikaliai pakeičia mitybą. Vyrauja nuomonė, kad soja, rauginti produktai, kopūstų sultys ir pan. gali užkirsti kelią ligai. Kita vertus, cukrus, saldumynai, miltiniai produktai – padidinti ligos riziką.

Deja, nėra nė vieno įrodymo, kad koks nors produktas sukeltų krūties vėžį. Lygiai taip pat, kaip nėra ir klinikinių tyrimų, skelbiančių, kad koks nors produktas galėtų apsaugoti nuo vėžio. Kodėl tokių įrodymų nėra? Todėl kad labai sunku rasti visiškai vienodus žmones, kurie vienodai maitintųsi, kurių sveikata, žalingi įpročiai, paveldimumas būtų vienodi, kurie gyventų toje pačioje aplinkoje. Kitaip neįmanoma įvertinti produkto poveikio sveikatai.

Kaip maitintis po ligos gydymo? Laikytis subalansuotos dietos, t.y. gauti reikiamą kiekį angliavandenių, riebalų, baltymų, valgyti daug daržovių, vaisių, gerti pakankamai skysčių.

Japonų maistas yra vienas sveikiausių, jie valgo nedaug, jų mityba subalansuota, o racione daug jūros gėrybių, dumblių ir labai mažai saldumynų. Nustatyta, kad Japonijoje gyvenančios japonės rečiau serga krūties vėžiu negu persikėlusios gyventi į JAV. Veikiausiai taip yra dėl to, kad pakeitusios gyvenamąją vietą japonės kartu pakeičia ir mitybos bei kitus gyvensenos įpročius.

Didžiausias sveikatos priešas – stresas

„Ar patyrėte stresą?“ – klausiu moterų, ypač kai liga progresuoja, atsinaujina. Dažniausias atsakymas būna „taip“. „Išsiskyriau, palaidojau vyrą, netekau darbo, praradau santaupas, sudegė namas“ – tai išgyvenimai, kurie paskatina ligą progresuoti.

Stebuklingos daržovės nėra

Gerai būtų, jei egzistuotų stebuklinga tabletė, daržovė ar vaisius, kuriuos suvalgęs žmogus taptų sveikas be jokių pastangų. Šiandien valgysiu bet ką, nepaisysiu streso, rūkysiu, piktnaudžiausiu alkoholiu, nesiilsėsiu, o sveikata pasirūpinsiu vėliau. Tai dažna nuostata. Neretai tik susirgus suvokiama, kad didžiausia dovana gyvenime yra pats gyvenimas, ir jį reikia vertinti. Kol nesergama, atrodo, kad gyvenimas duotas savaime ir kad jis bus ilgas. Deja, taip nėra. Reikia skirti laiko kokybiškam gyvenimui ir tinkamai sudėlioti prioritetus. Prioritetas turėtų būti ne suknelė, automobilis ar kita materialinė gerybė, o pats gyvenimas. Reikėtų rasti laiko ir racionaliai mitybai, ir sportui, ir meditacijai, ir pasidžiaugti, ir pabendrauti. Sveikata – tai kompleksas priemonių, pakeičiančių gyvenimo būdą iš skubančio, lekiančio, kupino stresų į ramų, subalansuotą. Tai yra ilgas organizmo, gyvenimo sutvarkymo, sureguliavimo kelias. Šiame kelyje esantis žmogus turi daug daugiau galimybių nugalėti vėžį. Idealiausias variantas – viską sureguliuoti iki ligos, dar nesusirgus, o ne tada, kai įvyko bėda.

Regina Nutautienė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Publikaciją remia „AstraZeneca Lietuva“