Faktai, kurių galime nežinoti apie krūties vėžį

Jau trisdešimt metų praėjo nuo 1985-ųjų, kai visame pasaulyje spalis pradėtas minėti kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Per tą laiką pasiekta tikrai daug. Žinomumas apie ligą išaugo, pagerėjo gydymo galimybės ir rezultatai. Apie krūties vėžį garsiai kalba ir žinomos Lietuvos moterys, ir pasaulio garsenybės. Ir visa tai tam, kad kuo daugiau moterų išvengtų ligos ar aptiktų ją anksti. Krūties vėžys – ne tik viena iš labiausiai paplitusių vėžio formų, bet ir liga, apie kurią labiausiai kalbama ir žinoma. Ar tikrai taip? Ko dar nežinome apie šią klastingą ligą?

Svarbūs faktai apie ligos atsiradimą ir išsivystymą

Žinoma, kad navikai ima augti, kai pakinta ląstelių genetinė informacija, DNR. Tačiau kodėl taip atsitinka, kodėl būtent toje krūties ląstelėje sutrinka augimo, dauginimosi ir žuvimo procesas? Kiek ligą gali nulemti genai?

Genetika, paveldimumas turi įtakos krūties vėžio vystymuisi, tačiau įgimtos vėžio priežastys sudaro tik 5–10 proc. ligos atvejų. Priešingai, dauguma pacienčių teigia, kad niekas šeimoje nėra sirgęs, o jai nustatyta ši rimta liga. Jau seniai kalbama, kad 60–70 proc. navikų išsivysto dėl netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo. Kuo ilgiau medikai dirba, tuo labiau įsitikina tuo kasdieninėje praktikoje. Pacienčių, kurios nesirgtų ir gretutinėmis ligomis, yra labai mažai. Dauguma vyresnių (net nuo 40–50 metų ir net jaunesnių) moterų yra labai blogos fizinės būklės. Be to, jos neteikia jokios svarbos nei tam, ką valgo, nei savo fizinės būklės priežiūrai. Kiekvienas organas normaliai funkcionuos, jei gaus reikiamą kiekį „maisto ir oro“. Juk tai, ką suvalgome, tuo ir maitinama kiekviena mūsų kūno ląstelė, o „oras ateina“ judant raumenims. Nenaudingo, perdirbto, su įvairiausias E priedais maisto vartojimas, nejudrumas sutrikdo virškinimą, skatina nutukimą ir su tuo susijusias ligas. Jau vidutiniame amžiuje blogai veikiantys inkstai, kepenys, metaboliniai sutrikimai išderina organizmo pusiausvyrą, vos judame dėl iškrypusių stuburų ir sąnarių. Prižiūrime, blizginame, sutepame automobilius, namų įrenginius, bet norime, kad mūsų organizmas tvarkingai dirbtų daugelį metų neprižiūrimas ir netausojamas. Tačiau viskam yra ribos. Teko girdėti rytiečių posakį, kad mes sugebame funkcionuoti, kol dar yra 15 proc. organizmo rezervų. Deja, šiandien pacientas netikės gydytoju, kuris, užuot padavęs tabletę (nors ji gal kelias valandas veiks, bet problemos neišspręs), lieps judėti ir sveikai maitintis. Manau, kad ligų profilaktika turi prasidėti dar vaikystėje, formuojant tinkamus įgūdžius mūsų galvoje, mąstyme. Mūsų vaikai susidurs su tomis pačiomis problemomis, jei mes neparodysime jiems pavyzdžio.

Svarbūs faktai apie krūties vėžio diagnostiką ir simptomus

Žinoma, kad krūties vėžys – tai darinukas krūtyje. Bet ar visada taip yra?

Nereiktų pamiršti, kad onkologinės ligos ne visada prasideda tradiciškai – guzeliu. Galimi odos paraudimai, išbėrimai, uždegimo sukeltos reakcijos. Jau esu sakiusi ir rašiusi ankščiau: ne kiekvienas guzelis yra vėžys, bet kiekvienas guzelis tirtinas siekiant įsitikinti, ar tai nėra vėžys. Krūties ligos diagnozuojamos tais pačiais metodais – ultragarsu, mamograma, magnetiniu rezonansu, neaiškiais atvejais atliekamos biopsijos.

Dirbu daugiaprofilinėje klinikoje, ir nereti atvejai, kai krūties vėžį aptinkame pacientei patekus į ligoninę dėl visai kitų priežasčių. Todėl siūlau, atsiradus problemoms krūtų srityje, visada pagalvoti apie krūtų tyrimus (tokių tyrimų planą pagal esamus pakitimus, amžių (vėžiu serga ir jaunos moterys) sudaro onkologas).

Svarbūs faktai apie krūties vėžio gydymą

Vis dar manoma, kad krūtų pašalinimo operacijos yra drastiškos, smarkiai žalojančios moteris krūtis.

Operacija reikalinga tam, kad navikas būtų pašalintas saugiai. Kadangi šiandien žinoma, kad krūties vėžys yra sisteminė liga, t.y. gali išplisti kraujagyslėmis net esant mažam navikui, operacijų apimties netikslinga didinti daugiau nei reikia užtikrinti, kad navikas būtų pašalintas saugiai. Šiandien ypač daug dėmesio skiriama pooperaciniam profilaktiniam sisteminiam gydymui – chemoterapijai, hormonų terapijai, biologinei terapijai, t.y. metodams, kurie apsaugo organizmą nuo jau „pabėgusių“ iki operacijos vėžinių ląstelių. Tokiomis terapijomis tikimasi moteris išgydyti, kad ateityje liga neatsinaujintų.

Svarbūs faktai apie krūties vėžio rizikos veiksnius ir profilaktiką

Žinoma, kad krūties vėžio riziką didina paveldimumas, kad ši rizika didesnė, jei moteris valgo riebų maistą, yra negimdžiusi ir nemaitinusi krūtimi. Galbūt yra atrasta naujų rizikos veiksnių?

Kaip minėjau, paveldimų krūties vėžio atvejų yra mažuma. Daugelio rizikos veiksnių net nežinome. Yra teorijų apie dezodorantus, sutrikdančius limfos drenažą, grybelines infekcijas, rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus ir pan. Manyčiau, kad faktas, kad moteris negimdė ar nemaitino krūtimi, nėra pats svarbiausias – teko gydyti gana jauną moterį, kuri gimdė 7 kartus.

Ieškoma priežasčių, kodėl kai kuriose tautose padidėjo sergamumas krūties vėžiu. Pvz., kodėl japonės krūties vėžiu pradėjo daugiau sirgti persikėlusios į Europą ar Ameriką? Teko girdėti teoriją, jog dėl to, kad japonės pradėjo nešioti liemenėles (tiesa, ši teorija nėra patvirtinta įrodymais).

Taigi galima pasitikėti statistika ir manyti, kad liga galbūt jus apeis, bet kiekviena moteris gali pagalvoti ir apie tai, ar tikrai padarė viską, kad kiekvienas jos organas kuo ilgiau „gyventų“ ir dirbtų optimaliai.

Spalis – kovos su krūties vėžio mėnuo. Ko palinkėtumėte mūsų moterims?

Linkiu mūsų moterims sveikatos ir dar kartą sveikatos. Tik nepamirškite, kad nei kaimynas, nei joks gerasis dėdė tos sveikatos nepaduos į rankas. Mes turime pačios rūpintis savo kūnu, jo sveikata, ligų profilaktika, konsultuotis su gydytojais. Dažnai girdžiu: neturiu laiko sau. Netiesa. Tam laiko turi atsirasti. Kuo ilgiau būsime sveikos, tuo gražesnis bus mūsų ir mūsų artimųjų gyvenimas.

Edita Juodžbalienė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos institutas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva