Efektyvios paveldimo kiaušidžių vėžio gydymo galimybės
Kiaušidžių vėžys yra didžiausio mirtingumo ginekologinės kilmės onkologinė liga tarp moterų onkologinių ligų. Kiaušidžių vėžys sudaro 4 proc. visų moterų piktybinių navikų (septinta vieta), o tarp visų mirčių nuo vėžio – 7 proc. (penkta vieta). Dalis moterų, susirgusių kiaušidžių vėžiu, turi BRCA1/2 genų mutacijų. Tokiais atvejais kalbama apie paveldimą vėžį. Kokios naujienos yra gydant kiaušidžių vėžiu sergančias moteris, kurioms nustatomos BRCA1/2 genų pažaidos?
Šiek tiek statistikos
Kiaušidžių vėžys sudaro apie 1,3 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų atvejų ir yra apie 2,3 proc. visų mirčių nuo piktybinių navikų priežastis. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 200 tūkst. naujų kiaušidžių vėžio atvejų, Lietuvoje – apie 400 per metus. Yra keletas kiaušidžių vėžio tipų. Dažniausias, kuris sudaro apie 90 proc. šios patologijos, yra epitelinis kiaušidžių vėžys. Tikimybė / rizika gyvenimo laikotarpiu susirgti kiaušidžių vėžiu yra vienai iš 78 moterų. Jei artimas šeimos narys sirgo kiaušidžių vėžiu, rizika susirgti padidėja 1,4–5 proc.
Ši onkologinė liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus moterims, rizika susirgti didėja metams bėgant ir dažniausiai išsivysto moterims po 50 m. amžiaus. Maždaug pusė moterų, kurioms diagnozuotas kiaušidžių vėžys, yra vyresnės nei 68 m., ir tik 5,3 proc. moterų, kurioms nustatytas kiaušidžių vėžys, yra jaunesnės nei 35 metų. Deja, apie 80 proc. atvejų kiaušidžių vėžys nustatomas jau progresavusios stadijos. Sergančių moterų išgyvenamumo trukmė priklauso nuo ligos stadijos diagnozės nustatymo metu. Vienerių metų išgyvenamumas sergant kiaušidžių vėžiu yra apie 72,4 proc., 5 metų – 47,8 proc. , 10 metų – iki 35,7 proc.
Kam, kokias atvejais atliekamas BRCA 1/2genų tyrimas? Ar tokių moterų daug?
Kiaušidžių vėžio priežastys įvairios, viena jų – paveldimos BRCA1/2 genų mutacijos. BRCA genų mutacijos padidina kiaušidžių vėžio išsivystymo riziką: BRCA1 – 40–60 proc., BRCA2 – 18–30 proc. BRCA1/2 mutacijų paplitimas pacientėms, kurioms naujai diagnozuotas didelio piktybiškumo laipsnio serozinis kiaušidžių vėžys, yra 20–25 proc. Visoms susirgusioms kiaušidžių vėžiu moterims yra atliekamas genetinis BRCA1/2 genų tyrimas. Jei nustatomos patologinės mutacijos, pasitikrinti kviečiamos ir sveikos artimos šių moterų giminaitės.
Kaip kinta gydymas atsižvelgiant į naviko tipą, esant BRCA mutacijoms? Ar BRCA genų mutacijos blogina prognozę?
Su BRCA genų mutacijomis susijusio kiaušidžių vėžio ląstelės turi didesnę priklausomybę nuo fermentų poli (ADF ribozės) polimerazių (PARP-1, PARP-2, PARP-3), kurios ištaiso DNR pažaidas ir įgalina tęsti ląstelių dalijimąsi. Tokiam kiaušidžių vėžiui gydyti yra sukurta taikinių terapijos vaistų – PARP inhibitorių.
Koks gydymas skiriamas diagnozavus 3 ar 4 stadijos vėžį moterims, kurioms nustatytos BRCA mutacijos?
Kiaušidžių vėžiu sergančios moterys operuojamos ir gydomos chemoterapija, taikinių terapija angiogenezės inhibitoriais. Deja, nepaisant gydymo, apie 13–30 proc. ankstyvų ir apie 70–80 proc. progresavusios stadijos kiaušidžių vėžio atvejų liga recidyvuoja per pirmus 3 metus po gydymo. Pastebėta, kad, esant BRCA1/2 genų mutacijoms, gydymas chemoterapija platinos pagrindu dažniausiai yra efektyvus. Ligos atkryčio atveju moterims, kurioms nustatytos BRCA1/2 genų mutacijos, priklausomai nuo laikotarpio nuo gydymo pabaigos iki jos pasikartojimo ir nuo pakartotinai skirto gydymo platinos pagrindu efektyvumo (esant vadinamajai platinai jautriai ligai) – palaikomajam gydymui gali būti skiriama taikinių terapija PARP inhibitoriais.
Tiriant PARP inhibitorių efektyvumą, gydant kiaušidžių vėžį yra atlikta nemažai klinikinių tyrimų. Yra įrodyta jų nauda ne tik platinai jautraus kiaušidžių vėžio atkryčiui gydyti, bet ir skiriant juos anksčiau – kaip palaikomąjį gydymą po pirmaeilio gydymo. Tyrimų duomenimis, tokiu atveju labai sumažėja vėžio atkryčio rizika, pailgėja laikotarpis be ligos progresavimo, gerėja ilgalaikiai gydymo rezultatai.
Ko trūksta, kad išgyvenamumas susirgus kiaušidžių vėžiu būtų ilgesnis?
Kiaušidžių vėžiu segančių moterų išgyvenamumo rezultatus lemia keletas veiksnių – savalaikė diagnostika, efektyvus gydymas, aktyvus stebėjimas po specifinio gydymo. Kiaušidžių vėžiu sergančios moterys turėtų būti tiriamos ir gydomos specializuotose onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose, kuriose individualią gydymo taktiką parenka daugiadisciplininė gydytojų komanda. Labai svarbus geresnės kiaušidžių vėžio prognozės veiksnys yra optimaliai atlikta operacija, svarbi chirurgo onkologo-ginekologo patirtis.
Kalbant apie medikamentinį kiaušidžių vėžio gydymą, tai tokio gydymo rezultatai šiuo metu nėra pakankami dėl išsivystančio atsparumo chemoterapijai, nedidelio ir trumpalaikio chemoterapijos efektyvumo. Efektyviausiam gydymui užtikrinti, atsižvelgiant į šiuolaikines tarptautines rekomendacijas, būtinas didesnis ir greitesnis naujų vaistų prieinamumas. Geriausių gydymo rezultatų visada pasiekiama efektyvų vaistą paskyrus kuo anksčiau – kaip pirmos eilės terapiją, tuomet pasiekiama ilgiausia ligos remisija. Kuo daugiau veiksmingos terapijos yra prieinama, tuo ilgiau pacientės gyvena, geresnė jų gyvenimo kokybė.
Gal jau esame arti to, kad bus išrastas veiksmingas vaistas?
Onkologijos srityje, įskaitant ir kiaušidžių vėžį, nuolat vyksta daugybė įvairių mokslinių klinikinių tyrimų, gilėja žinios molekulinės biologijos, imunologijos, genetikos, epigenetikos srityse. Šalia taikinių terapijos šiuo metu tiriami ir imunoterapijos vaistai, nauji įvairių medikamentų deriniai, gydymo režimai – laukiama jų atėjimo į klinikinę praktiką. Taip pat labai svarbūs ir tyrimai, kuriais siekiama nustatyti veiksnius / žymenis, kurie padėtų konkrečiam pacientui parinkti efektyviausią, individualų gydymą.
Ką turėtų daryti moteris, kad liga būtų pastebėta anksti? Ar galbūt kiaušidžių vėžio neįmanoma pastebėti anksti, nes jis vystosi labai greitai – per 1–2 mėn. nuo ligos pradžios progresuoja iki 3–4 stadijos?
Kiaušidžių vėžys pasižymi slapta ligos pradžia, nėra tik šiai ligai būdingų specifinių simptomų. Deja, vis dar nėra atrankos programos, kuri leistų nustatyti ligą pačioje jos pradžioje. Pirmieji simptomai panašūs į kitų ligų, ypač virškinamojo trakto ligų, simptomus: pilvo pūtimas, skausmas, pilnumo jausmas, tuštinimosi sutrikimai, nuovargis, menstruacijų ciklo sutrikimas ir pan. Todėl, deja, daugiau nei 70 proc. pacienčių diagnozės metu nustatoma jau progresavusių 3–4 stadijų kiaušidžių vėžys, kai gydymo rezultatai yra daug blogesni, palyginti su rezultatais, kurie pasiekiami gydant ankstyvųjų stadijų vėžį. Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti kiaušidžių vėžį, svarbus ir didesnis tiek pačių moterų, tiek ir bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų budrumas: profilaktiniai sveikatos tikrinimai, pajutus ligos simptomus, moterims reikia laiku kreiptis į gydytoją ginekologą.
Lina Daukantienė
Dienos stacionaro vyresnioji ordinatorė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė
Nacionalinis vėžio institutas
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
