Ankstyvasis krūties vėžys: nuo simptomų iki personalizuoto gydymo

Vėžio diagnozė sukelia stiprų šoką, baimę ir nežinomybę. Šis šokas nebūna mažesnis net ir tada, kai moteris sužino, kad liga yra ankstyvosios stadijos. Vis dėlto, pirmajai emocijų bangai atslūgus, tiksli informacija apie gerą prognozę padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir sumažinti patiriamą nerimą. Būtent ankstyvųjų stadijų vėžys leidžia taikyti tausojantį gydymą ir suteikia galimybę gyventi ilgai bei kokybiškai. O pasitelkus personalizuotą mediciną, pasiekiama geriausių gydymo rezultatų. Būtent todėl verta rūpintis savimi ir reguliariai dalyvauti profilaktinėse programose. Taip moteris investuoja į savo sveikatą, gyvenimo kokybę ir galimybę kuo ilgiau būti šalia savo artimųjų.

Kodėl yra taip svarbu kalbėti apie ankstyvąjį krūties vėžį ir kodėl ankstyva diagnostika yra lemiama sėkmei?

Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nepaisant to daugelis moterų vis dar vengia profilaktinių tikrinimų. Dažniausiai tokį elgesį lemia baimė išgirsti blogą žinią, taip pat laiko stoka ar paprasčiausias atidėliojimas. Lietuvoje krūties vėžio prevencijos programa yra nemokama, tačiau šia galimybe pasinaudoja tik maždaug kas antra moteris.

Šiandien turima aiškių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad ankstyva krūties vėžio diagnostika tiesiogiai didina išgyvenamumą ir leidžia taikyti mažiau agresyvų gydymą. Penkerių metų išgyvenamumas nustačius pirmos stadijos krūties vėžį siekia apie 99 procentus, o ketvirtos stadijos – tik apie 30 procentų. Ankstyva diagnozė dažnai reiškia mažesnės apimties operaciją, švelnesnius gydymo metodus, didesnę tikimybę išsaugoti krūtį ir greičiau grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą. Todėl kalbėti apie krūties vėžį, reguliariai tikrintis ir raginti tai daryti kitas moteris – vienas svarbiausių dalykų, kurį galima padaryti dėl savo sveikatos.

Į kokius simptomus moterys turėtų atkreipti dėmesį, atliekant krūtų savityrą ar kasdieniame gyvenime?

Nors ankstyvųjų stadijų krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, kiekviena moteris turėtų stebėti savo krūtis ir atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius pokyčius. Savityra turėtų tapti įprasta mėnesine rutina. Ją atlikti geriausia pirmą savaitę po menstruacijų, kai krūtys yra minkštesnės ir mažiau jautrios, o menopauzės laikotarpiu – bet kurią pasirinktą mėnesio dieną.

Dažniausias simptomas yra krūtyje ar pažastyje užčiuoptas neskausmingas guzelis, tačiau svarbūs ir kiti požymiai. Sunerimti reikėtų pastebėjus:

• krūties formos ar dydžio pokyčius,
• odos įtraukimą ar raukšlėjimąsi, vadinamąjį apelsino žievelės efektą,
• paraudimą, sustorėjimą,
• spenelio įtraukimą,
• išskyras iš spenelio (ypač jei jos kraujingos),
• nuolat išliekantį, neįprastą vienos krūties skausmą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padidėjusius limfmazgius pažastyje ar virš raktikaulio. Svarbu žinoti, kad ankstyvose stadijose krūties vėžys dažniausiai nesukelia skausmo. Todėl skausmo nebuvimas nereiškia, kad viskas gerai. Bet koks naujas pokytis, kurio anksčiau nebuvo, yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau nustatoma pokyčių priežastis, tuo didesnė tikimybė laiku pradėti reikalingą gydymą.

Kokie yra pagrindiniai krūties vėžio rizikos veiksniai?

Krūties vėžio rizikos veiksniai skirstomi į kontroliuojamus ir nekontroliuojamus. Svarbu žinoti, kad maždaug pusei pacienčių liga išsivysto be jokių specifinių rizikos veiksnių. Tai reiškia, kad liga gali būti diagnozuota bet kuriai moteriai.

Tarp nekontroliuojamų veiksnių svarbiausias yra amžius ir šeimos istorija. Tarp kontroliuojamų – antsvoris, fizinio aktyvumo stoka ir alkoholio vartojimas.

Kokia yra BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų reikšmė ir ką reiškia genetiškai nulemtas krūties vėžys?

Ypatingą vietą tarp rizikos veiksnių užima genetinės mutacijos. Įprastai BRCA1 ir BRCA2 genai atlieka apsauginę funkciją – taiso DNR pažaidas. Įvykus jų mutacijai, ši funkcija sutrinka. Todėl rizika susirgti krūties vėžiu per gyvenimą reikšmingai padidėja.

Svarbu pabrėžti: apie pusė mutacijos nešiotojų savo šeimoje neturi krūties ar kiaušidžių vėžio ligos istorijos. Todėl genetinis polinkis ne visada yra akivaizdus ligos pranašas. Tai, kad vėžys yra genetiškai nulemtas, dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs. Tai reiškia, kad rizika susirgti yra didesnė.

Ištirti pacientes dėl paveldimų BRCA1 ir BRCA2 mutacijų yra labai svarbu, nes ši informacija leidžia taikyti individualizuotą paciento stebėjimą, anksčiau pradėti profilaktinius tyrimus, o susirgus, parinkti tinkamiausią personalizuotą terapiją. Vienas iš personalizuotos medicinos pavyzdžių – gydymas PARP inhibitoriais pacientėms, turinčioms BRCA1 ar BRCA2 mutaciją ir sergančioms HER2 neigiamu didelės rizikos ankstyvuoju krūties vėžiu.

I-II stadijos krūties vėžys sudaro daugiau kaip 70 proc. visų diagnozių. Ką šios stadijos reiškia pacientei kalbant apie prognozę ir gydymo galimybes?

Tai yra labai svarbi ir optimistiškai nuteikianti žinia. Tarptautiniai duomenys skelbia, kad didžioji dalis krūties vėžio diagnozių nustatoma ankstyvose stadijose, o tai tiesiogiai lemia geresnius gydymo rezultatus. I stadijos krūties vėžio penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., o II stadijos – apie 93 proc. Tai reiškia, kad didžioji dalis moterų, kurioms vėžys nustatomas anksti, gali tikėtis visaverčio gyvenimo po gydymo.

I stadija reiškia, kad navikas yra mažas ir lokalizuotas krūtyje, neišplitęs į limfmazgius ar kitus organus. II stadija reiškia šiek tiek didesnį naviką arba minimalų išplitimą į artimiausius limfmazgius, tačiau liga vis dar laikoma išgydoma. Abiem atvejais gydymo galimybės yra plačios – operacija, chemoterapija, spindulinė terapija, hormoninė ar taikinių terapija parenkama individualiai pagal naviko biologines savybes. Labai svarbu tai, kad ankstyva diagnostika leidžia taikyti mažiau radikalų gydymą. Daugiau nei du trečdaliai I–II stadijos krūties vėžiu sergančių moterų gali būti operuojamos krūtį tausojančiu būdu. Tai ne tik pagerina išgyvenamumą, bet ir leidžia taikyti mažiau agresyvų gydymą bei išsaugoti geresnę funkcinę būklę po jo.

Gal galėtumėte paaiškinti, kas yra personalizuota medicina gydant krūties vėžį ir kodėl ji tokia svarbi?

Personalizuotos medicinos esmė – gydyti ne tik diagnozę, bet ir konkretų naviką, atsižvelgiant į jo biologines savybes. Paprastai tariant, tai reiškia, kad dvi moterys, kurioms nustatytas krūties vėžys, gali gauti visiškai skirtingą gydymą. Taip yra todėl, kad jų navikai biologiškai skiriasi.

Krūties vėžys skirstomas į kelis biologinius potipius, kuriems taikomos skirtingos gydymo strategijos. Vienas svarbiausių biologinių žymenų yra HER2 baltymo raiška, nuo kurios priklauso, ar pacientei gali būti taikoma anti-HER2 taikinių terapija. Taip pat vertinama hormoninių receptorių raiška, naviko proliferacijos (ląstelių dauginimosi) aktyvumas. Esant indikacijoms atliekami ir genetiniai tyrimai, pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2 mutacijoms nustatyti. Visa ši informacija leidžia gydytojams parinkti ne tik veiksmingiausią, bet ir kuo saugesnį gydymą konkrečiai pacientei. Lietuvoje molekuliniai tyrimai tapo svarbia ir įprasta diagnostikos dalimi, o modernūs personalizuoti gydymo metodai šiandien yra prieinami kur kas plačiau nei prieš kelerius metus.

Gal galėtumėte paaiškinti neoadjuvantinio ir adjuvantinio gydymo sąvokas? Kam ir kada šie gydymo metodai taikomi ankstyvųjų stadijų krūties vėžio atveju?

Neoadjuvantinis ir adjuvantinis gydymas – tai sisteminio gydymo būdai, kurie skiriasi pagal tai, kada jie taikomi - prieš operaciją ar po jos.

Neoadjuvantinis gydymas skiriamas prieš operaciją. Jo tikslas – sumažinti naviką, padidinti krūtį tausojančios operacijos galimybes ir įvertinti naviko jautrumą gydymui. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžio atveju jis dažniausiai taikomas pacientėms, sergančioms agresyvesnių biologinių potipių krūties vėžiu, pavyzdžiui, HER2 teigiamu ar trigubai neigiamu krūties vėžiu.

Adjuvantinis gydymas skiriamas po operacijos. Net ir visiškai pašalinus naviką, organizme gali būti likusių pavienių vėžinių ląstelių, kurių neįmanoma aptikti tyrimais. Adjuvantinio gydymo tikslas – sunaikinti šias ląsteles ir sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Priklausomai nuo naviko biologinių savybių ir ligos stadijos, gali būti taikoma chemoterapija, hormonoterapija, biologinė ar taikinių terapija. Kiekvienu atveju sprendimą dėl gydymo sekos priima daugiadalyke gydytojų komanda, įvertinusi naviko biologines savybes, ligos išplitimą ir bendrą pacientės sveikatos būklę.

Kodėl yra svarbi daugiadalykė gydymo komanda ir kodėl pacientė turėtų domėtis savo gydymo planu?

Krūties vėžys – sudėtinga liga, todėl jos gydymą planuoja daugiadalykė komanda, kurią sudaro gydytojas patologas, gydytojas radiologas, krūtų chirurgas, gydytojas onkologas chemoterapeutas ir gydytojas onkologas radioterapeutas. Kiekvienas specialistas pacientės situaciją vertina iš savo profesinės perspektyvos, todėl gydymo sprendimai priimami visapusiškai ir individualiai. Parenkant gydymą atsižvelgiama į pacientės amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko stadiją ir biologines savybes. Todėl nereikėtų lyginti savo situacijos su kitų pacienčių patirtimi: tai, kas tiko vienai moteriai, nebūtinai bus tinkamiausia kitai.

Pacientė taip pat turėtų aktyviai domėtis savo gydymo planu ir nebijoti užduoti klausimų. Kuo geriau ji supranta gydymo tikslus, galimus nepageidaujamus reiškinius ir laukiamus rezultatus, tuo lengviau priimti informuotus sprendimus ir laikytis gydymo rekomendacijų. Šiuolaikinė onkologija remiasi bendradarbiavimu – gydymo procese svarbų vaidmenį turi ne tik medicinos specialistai, bet ir pati pacientė.

Ką patartumėte moterims, kad jos aktyviau dalyvautų krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir tikrintųsi prevenciškai?

Daugelis moterų atidėlioja vizitą bijodamos sužinoti blogą žinią. Tačiau būtent ši baimė gali būti pavojingiausia – nežinojimas neapsaugo, o tik atima brangų laiką. Svarbu nepamiršti, kad ankstyvos stadijos krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai yra skirti ne sergančioms, o sveikai besijaučiančioms moterims. Ankstyva diagnozė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą gydymą. Todėl raginčiau moteris reguliariai dalyvauti prevencinėse programose, neatidėlioti mamografinio tyrimo ir kreiptis į gydytoją pastebėjus bet kokius krūtų pokyčius. Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, rizika susirgti yra didesnė, todėl profilaktinė patikra tampa dar svarbesnė.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje gali dalyvauti 45–74 metų amžiaus moterys. Mamografinis tyrimas atliekamas kas dvejus metus ir yra nemokamas. Pacientės iš koordinavimo centro gauna SMS žinutes arba pranešimus el. paštu, kuriuose nurodoma konkreti vizito data, laikas ir vieta. Jei tokio pranešimo nesulaukiama, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, gauti siuntimą ir užsiregistruoti mamografiniam tyrimui.

Kiekviena moteris, skirdama kelias valandas profilaktiniam patikrinimui, investuoja į savo sveikatą, gyvenimo kokybę ir galimybę kuo ilgiau būti šalia savo artimųjų.

Severija Pajėdienė

gydytoja onkologė chemoterapeutė

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikų filialas Nacionalinio vėžio centras

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva