Irutės istorija (49 m.)
Diagnozė “krūties vėžys” mane palietė, kai man buvo vos 37….taigi galėčiau priskirti save prie moterų, kurios yra „susidraugavusios su šia liga” jau 10 metų. Mano sūnus tada buvo mokyklinukas. Aš turėjau mėgstamą darbą, šeimą, buvau gana stipri ir sveika…
Atrodo ko daugiau ir bereikia moteriai.
Bet krūties vėžys neklausia–jis nesirenka, ar tu laiminga ar nelaiminga, jauna moteris ar vyresnė, turi šeimą ar gyveni tik sau…
Krūtų nesitikrindavau nuolat, kol vieną dieną tiesiog atsitiktinai aptikau savo kairėje krūtyje nemažą mazgelį… po to sekė tai, ko nenoriu prisiminti..trumpalaikė panika, nežinia
…..man buvo paskirtas chirurginis gydymas …po to sekė radiacija…
Tada paaiškėjo, kad krūties vėžys išplitęs ir kitoje krūtyje.
Operacija…
Radiacija…hormonų terapija….
Aj, bet ką aš čia tik apie blogus dalykus…
Šiandiena turiu vienoje krūtyje implantą, kitos – dalis sumažinta, atlikta rekonstrukcinė operacija.
Kai dabar mąstau apie visa tai –nesuprantu, kas tuo metu man suteikė sparnus ir tiek stiprybės. Ačiū mano šeimai, kuri tuo metu buvo tvirta atrama man ir nei minutėlei neįsileido blogų minčių. Mūsų mintys gali pražudyti, bet mintys gali ir išgydyti. Aš tuo įsitikinau.
