Publikacijos

Beveik prieš keturiasdešimt metų (1974 m.) JAV prezidento Džeraldo Fordo žmona Beti viešai prisipažino, kad jai diagnozuotas krūties vėžys ir atlikta operacija. Šis pirmosios damos žingsnis paskatino daugybę Amerikos moterų išsitirti ir galiausiai išsaugoti sveikatą.

Pastarųjų metų mokslo ir medicinos pasiekimai teikia vilties: šiandien krūties vėžys – jau ne mirties nuosprendis, o sunki lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi visavertį gyvenimą.

Krūties vėžys – liga, kuria, Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet suserga apie 1300 Lietuvos moterų. Kitaip skaičiuojant, viena iš devynių moterų gali susirgti šia liga.

Krūties vėžys – liga, kuria niekas nenori susirgti. Kaip jo išvengti? Kodėl vienos moterys suserga krūties vėžiu, kitos – ne? Ieškodami atsakymų į tokius klausimus, mokslininkai atrado genus, kurių mutacijos gali skatinti šios ligos išsivystymą.

Kad hormonai labai svarbūs žmogaus organizmui, žinome. Žinome, kad jie gali skatinti ar slopinti augimą, ląstelių mirtį, kad turi įtakos imuninei sistemai, veikia medžiagų apykaitą, dalyvauja paruošiant organizmą tam tikrai veiklai

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau gydymo galimybės gerėja, ir požiūris į ligą po truputį keičiasi – šiandien krūties vėžys jau nebelaikomas nuosprendžiu.